Prieš miegą

Tai sknaus, kas prie vakarinės arbatos ar naktipiečių prisėdot jaukiai po dienos pareigų ir lakiojimų. Vargo bitėms atsikvėpt, nusiramint, pažiovaut, kojas ištiest... Ėmė ir užklupo lapkričio pabaigos žiema, netikėtai, kaip ir kasmet. Tebūnie. Tai entuziastingai surijau rytinės košės porciją ir, palengvėjus pagirių simptomams, išėjau į snygį patraškinti po padais to balto ir puraus. Geras ir dar šviežias jausmas palikti protektoriaus žymes. Laikinai. Jau geriau sniegas ir minus penki, nei lietus ir purvas, slegianti pilkuma. Žmonės, pasiilgę sniego, kapišonuoti lauminėja po parkus ir dar šiltai aprengtus šunis verčia klampoti. Buvau trijų dienų darbingose gastrolėse, miesto centre. Baisu, kas dedas, tai džiaugiuosi, kad nebuvau apiplėštas ar šiaip pavogtas. Tiesiog. Būkite budrūs ir saugokit savo kilnojamąjį turtą, kai apsvaigę nuo šviesų, spalvų ir liūliuojančios muzikos, slampinėjat po prekyvietes!!! Rankinukų nesinešt į tokias vietas, nes gali atimt, apsauga nespės atbėgt, žmonės abejingi, gali nepadėt, net jei cypsit... Tai va. Už lango dar burzgia sniego valymo aparatai. Šįkart laukiu siuntinio iš tolimojo Ulyanovsko. Tarptautiniai mainai, tsakant. Paskambint eilinį kartą neprisiverčiau, nekalbus aš, naujienų tik trupiniai, o kartotis neįdomu. Palieku kitam kartui. Jau vėlu. Labanakt.