<...>
Žiūriu į veidą tau ir negaliu suprasti paslapties: juk tu, kurs priklausai visiems, štai atiduotas man vienai.
Bijodama netekt tavęs, laikau stipriai tave priglaudus prie krūtinės.
Kokie gi burtai įviliojo tą pasaulio brangenybę į silpnas mano rankas?
R. Tagorė