pasitaiko kartais

Jausmas kad žinai daugiau, nei kuris iš aplinkos, užkabina, ir nepaleidžia, kaip įtraukia alkoholis, ar žmonių svaiginantys apkabinimai. Kažką daugiau visada žinojo vilnius, kažką turėjo nuo seno ir saugojo apdulkėjusiam rūsyje. Visi žinom, visi mylim, visi kažko siekiam norim, ir tampam ne tais, kuriais norėjom tapti. Kol pasidaro gėda, ir pradedam reaguot į aplinkinių žvilgsnius, tarsi jie norėtų tave pakomentuoti. Susimovei. Tu susimauni kiekvieną kartą kai sureaguoji į aplinką. Esi tik tu ir niekas daugiau neturi teisės tavęs įtakoti. Neturi teisės teisti ar kritikuoti. Tu neįlįsi į jų galvas, nors manai, kad gali, lygiai taip jie nežino kas vyskta tavo galvoje. Ritmas iš kurio negali iššokti, ratas, kuriame sukiesi be paliovos. Rate o gal ratu, devintos klasės rašinėlis. Nebežinai kas tu. Nebežinai ir staiga atrandi, kad gali būt laisvas, nes viskas ką darai laisva valia, esi tu.