Kai paleidi kažką į kosmosą, tarkim, tai visuomet kažkaip tuščia pasidaro, lyg išėjęs kažkas būtų iš tavęs kartu su palydovu.
Žiūri užvertęs galvą į žvaigždes ir spėlioji, kur nuskris tavo pagamintas žaisliukas, kas jį pastebės, ką apie jį kalbės?
Nyku namuose. Lapkritis (tokia būsena).
Iki sekančio skrydžio.