Palydint A.Sakalą, V. Pakštę, V. Tomkų....

išeina gigantai, sustoję į tiesę,
lėtai ir gracingai bejėgia tvarka.
atrodo, kad jie, išstovėję pavėsy,
pakilo į saulę - ištirpo staiga.
kažkas tarsi bando iškirsti alėją,
kur augo ir brendo šventi ąžuolai :
mes tikim, kad sėklos, kurias jie pasėjo,
išaugs ir žaliuos mūsų žemėj ilgai.
išlydim palaistę sudygusį lauką
rasotų akių gyvybingu lietum.
išnyko nuo melo ir skausmo pavargę,
bet liko iš jų išbujoję daigai.