Pakeleivio komentaras

Parsinešiau iš ŽŽ Pakeleivio komentarą, paliktą ten po mano dešimtuoju
„Scenarijai Trispalvei“ Taigi:

„Gražu, kai susitinka pertraukti laiku, bet siejami to paties oro. Bandžiau skaičiuoti, kas tame ketverte, bet susimaišiau, nes aptikau daugiau (gal kaip vienas skaitytini dvejetų susitikimai?). Nesvarbu.
Svarbiausia, kad jie vienas be kito nebūtų iškėlę vėliavos (ir pasiuntinys sako, kad Nėra  nei vieno, be kurio be nuostolių galėčiau apsieiti).
Visi čia realūs ir tuo pačiu sudvasėję, skirtumo tarp raidžių, balsų, žmonių ir šunelio nėra. Galima pastovėti ir ant galvos, ir ant keturių, ir kitąkart ant nesąmonės kokios. Tai visavertis daugiabriaunis bendravimas.
Gerai, visi su savo indėliais ir vaidmenimis, bet jau tas Kandžius…
Be jo neįmanoma, nes vėliava iškelta. Betgi ji netgi nemokėjo suplevėsuoti, kol neatsirado vėjelis. Tačiau jai reikia dar ir ištikimybės. Sakyčiau, šuniškos ištikimybės.“