Obuoliai nuo alksnių nekrinta

Vasaris 2010
  teka 07:17
leidžiasi 17:48
ilgumas 10.31

  Priešpilnis (pilnėja)
13 mėnulio diena 

      27  ŠEŠTADIENIS

Gabrielius Ginvilas Skirmantė Fortunatas Livija Mandravas Mandravė 


Pagalvojau, ką daryti su tuo mano „šiukšlynėliu“- tai sąsiuvinis, tai užrašų knygelė, tai... Pavartau ir gaila -aš pasenau, jie pagelto, tačiau  visuomet už mane jaunesni. Reikėtų atsisveikinant pasiglostyti. Ir nieko geriau nesugebėdamas, sumaniau tokią vietą  pasirinkti  būtent čia.

Tai užrašai be pretenzijų, bet diena po dienos ir jie galbūt „išnoks“ į kokį nors panoraminė vaizdą.
Šiandien po ranką  kažkoks „uždusęs“  bevardis  eilėraštukas iš 1977 metų.
O ne, jo tikrai net atminčiai nenoriu, bet pasiglostyti atsisveikinant, kodėl gi ne?

Kai kraujas atvės
Ir galva jau atmint negalės,
Tai, žmonės, padėkit nueit į giraitę...

Tfu! Kad tave kiškiai suspardytų!  Negi jau tuomet, kai man tik 38-eri  apie tai pagalvodavau?
Ir vis dėlto taip, matyt, ne šiaip sau - kai kurie mano draugai į giraites iškeliavo jauni. Labai jauni. O dabar skaitant šias eilutes, jau net negaliu pasakyti, kiek jų nedaug išlikusių. Čia gi, arčiau manęs - nė vieno...

Jau sunku atsimint
Ko gyvenime būta -
Ten, po smėlį
Giliai po žeme.
Vaikšto mano vaikystės draugai
Be žvaigždžių danguje,
Be lietau ir be vėjų...
Melskis, klaupkis, minute tylos,
Ir eilėrašti mano,
Kartu su manim...   
      .t. 

Ir suprantu, kad šitą tylos minutę prie  ČIA parašyto mažo kryželio davė tas, atrodytų, be jokio vertės eilėraštis. Ačiū  jam už tai. Todėl jis jau mielesnis. Žinoma, ne poetine branda, bet pirmiausia todėl, kad pakvietė tylos minutę prie daugelio draugų. Belieka jį perrašyti ir pasakyti - BŪK!

Apkabinsiu savim
Ir pušelių šaknim –
Jau kitokią, bet amžiną būtį –
Ei, girele žalia,
Teka, teka sula
Pro sustojusią širdį...

Jaunimo auditorijai šokie rašymai netinka, bet jeigu atsiras vienas kitas  brandesnio amžiaus žmogus“,  manau, kad pasakys, jog nesu išimtis ir kalbėdamas apie  draugus, privalau kalbėti ir apie mirtį, tikėdamas, kad per ją  jie geriausiai mane girdi.