o kitą dieną

o kitą dieną ramunės lūpose tirpsta
kaip raketa narsto mintys tarp mūsų buities
o tu vis stebi kaip mano rankos išgydo balandį
kaip su vėju tariuos apie rytdienos orą kaip pereinu
per sieną tavęs nepriliesti keisti neatsitiktiniai pažįstami
grįžta po dešimtmečių su užrašinėmis lyg seniai žinojo kad čia
turi ateiti sako kodėl čia tiek reginių reaktyvo drugys aplink šviestuvą 
aš pro langą vis įnešu arbatos nespėju plikyti išlieju blaškausi pinasi žodžiai
pinuosi pakibus kažkoks vėrinys už pečių imi sustabdai paklūstu vos pažiūri į akis
sakai paimk ąsotį ir įpūsk į jį save kol negali pereiti viso kelio paimsi kai trūks ir aš
užverčiu šį puslapį