Nr. 35

Aš ir grupelė man žinomų asmenų leidžiamės į Prancūzijos pietus, kur yra garsusis zombių* miestelis. Kažkas kažkada rado negyvėlių miestą, juos "pakinkė" ir iš to daro cirką. "Cha cha, kaip smagu, zombiai aplink vaikšto, bet nebijokit, jie nepavojingi, juos prižiūri."

Atvykstame. Pamatome vežimą, kurį traukia du arkliai subjaurotais snukiais. Suprask, viskas normaliai. Gauname laikiną namelį, ale viešbutis. Visą kelią rankovėje slepiu virtuvinį peilį.

Vaikštau aplink tą mūsų namelį ir išgirstu klyksmą viduje. Virtuvėje zombis laiko sugniaužęs su mumis keliavusį vaiką. Mane aplenkia kartu keliavusi moteris ir susmeigia sulankstomą peiliuką jam kažkur į sprandą (dešine ranka)**. Paleidžia vaiką. Aš šoku ant zombio su savo virtuviniu ir badau kur papuola (kaire raka). Jis man perdrėskia kairę ranką ir pasprunka. Vejuosi. Svarstau kaip jį užmušti. Galvoju apie sukapojimą į gabalus. Aš įsiutus.

* žodis "zombis" naudojamas siekiant sutrumpinti. Iš tikrųjų tai buvo kažkas kitokio, "mirties zonoje" atsidūrę žmonės ir gyvūnai tapo gyvais lavonais.
** kairė - dešinė ir kartu keliavusių asmenų tapatybės - asmeniškai man svarbios detalės.