Norai ir nenorai

Visą rytą gieda gaidžiai. Jiem betriukšmaujant
galvoju, kad noriu gyvent gerovės valstybėj.
Tokie norai kyla ne iš gera
gyvenima.
Bet tas kuris apie tokią valstybę
be perstojo kalba, bruka
jos surogatą. Tokią guminę lėlę
vietoj tikros. Iš to suprantu,
koks bukas siaubas mūsų
kaimiečių laukia ateity.
Darosi nejauku dėl netikrų
santykių.
Taip ir norisi pasakyt:

- Ponas prezidente, pasilik
savo dovanas sau. Seni šulti,
mes to nenorime. Nenorime
pripūstos Snieguolės!