NAKTINIS REVERANSAS

Sveiki, kas vis dar nemiega, kas vis dar pučia arba geria.

Aš irgi čia. Tik dėl kitų priežasčių. Dėl to, kad atsisakau pasiduoti, net jeigu kiekvienas netingintis man kartoja, kad to, ką darau, nepakanta. Net jeigu - išleisti knygą yra ne tas pat, kaip būti pripažintam. (Taip. Visiems, tiems, kuriems mano kūryba nuo 2010 m. atrodo vaikiška. Taip, aš sėkmingai išlaidau knygą. Dabar man Jūsų nuostabi kritika nebaisi.)

Nesuvokiamos mintys, idėjos sukasi galvoje. Tikrai, taip. Reiktų panaikinti visus įspėjamuojus ženkus, kad idiotai, fanatikai, ekstremistai mūsų visuomenėje išmirtų sava mirtimi... Gaila, kad tokia išlaisvinanti atgaiva ateina tik naktį. O dieną tvarkaisi su "gerbiama" specialybe; su viksuo, kas gali priversti tavo gimine didžiuotis; su klinikine depresija; su niekam tikusia egzistensija, kai siela šaukiasi kažko didesnio nei tu pats, bet niekad to nepasieksi... Kaip gaila, kad visa tai pasimes Lietuviškoj naktyje, lietuje ir liudesy.

Pastarosiom dienom skaitau nuostabią knygą, kurios vis dar nesuprantu. Gal kalta mano plaukų spalva?  >> Kas gali patart, kaip susiprast, kas dedasi rašytojo galvoje: Paulius Kuliešius "Intraverto dienoraštis"?