MUSTEIKOS ATSIMINIMŲ PABAIGA

Kovas 2010
  teka 06:05
leidžiasi 18:45
ilgumas 12.40

  Priešpilnis (pilnėja)
13 mėnulio diena

    28
    SEKMADIENIS
Filemonas Sikstas Rimkantas Girmantė Odeta

Verbų (palmių) sekmadienis
Laikas persukamas vieną valandą į priekį

A.KAMIU. Protas arba neigiamas, arba už jį brangiai mokama
AŠ. Kai elgetos terboje yra bryzelis, lašinių jis pasimeldžia Viešpačiui už gerą  gyvenimą.

Lietuvių kalbos specialistai primena: jei jūsų vaikams nejuokingi klouno FINTAI ir ŠPOSAI, paprašykite  jo krėsti POKŠTUS,IŠDAIGAS. Mažyliai kvatosis už pilvų susiėmę.

Dviem ponam iš karto nepatarnausi
********************************
Taigi, jau Verbos. Vadinasi, po savaitės  Velykos, bet  yra mano atmintyje ir Velykiai. Tik jie kažkur giliai ir reikėjo pavargti, kad juos kažkaip ištraukčiau. Dabar jau galiu pasakyti, kad darbas padarytas –greitai ar kiek vėliau „Rašyk“ svetainei paliksiu pasakojimą  „Aš, Mykolas Jasiūnas...“, kurį jau palikau Žalioje Žolėje. Man smagu, kad jį ten perskaitė Karilė, kurios atsiminimus iš  Musteikos baigiu šiandien persispausdinti dienoraštyje. Parašė pacituodama:
Daug išminties pabėrei, Pelėda: nutolsi nuo pirmapradės gamtos - atbuks jausmai. „Prie pavasario, kaip ir prie mylimosios, reikia ir būtina žmogui pačiam prisiglausti".
Ir dar.
"Gal tie mūsų paukščiai ir sugrįžta pasižiūrėti, kaip atrodo tokių žmonių akys?"

Dabar gi paskutinis jos atsiminimų žiupsnelis iš  Musteikos.
Penktoji diena
Žolinės rytas. Šešta valanda. Paulina gundo nevažiuoti, o kartu su ja keliauti į atlaidus Kabeliuose. Bet manęs žinutėmis jau ieško namiškiai. Susikraunu kelionės krepšį, Paulina palydi iki vartelių ir kaimo gatve traukiu iki Trijų kryžių. Be fotoaparato... Autobuso nėra. Atsistoju ant suolelio, kad būtų geresnis ryšys, ir skambinu į Varėnos autobusų stotį. Pasirodo, penktadieninis ir prieššventinis autobusas buvo atvažiavęs vakar – šiandien nebus. Einu į stovyklą. Prie laužo, pasikloję ant žemės, miega jaunimas. Su ankstyvuolėmis pašnibždom susėdę prie laužo geriam melisos arbatą. Moteris iš Jonavos atneša mano fotoaparatą!!! Dabar galiu ir pėsčia eiti į Marcinkonis. Bet netenka. Klaipėdiečių šeimos galva savo namiškius veža meškerioti į Grybaulios ežerą, todėl ties vartais paima mane, sodina į priekį. Važiuojam. Jų šeima  jau devintą kartą stovykloje. Prie ežero jaunimas išlipa, o mane atveža į Marcinkonis. Atsisveikiname. Jis grįžta į Musteiką, o aš jau girdžiu atidundantį traukinį.

Kelionė į Romo bityną, pušynų tylą, viržių erčią ir Paulinos erdvę baigta.

Tada, perskaitęs “ Penkios dienos Paulinos erdvėje“, skirtą  „Pelėdai ir visiems ŽŽ dzūkams“
Karolinai parašiau:
"Gali drąsiai pasakoti, Karile, kad esi buvusi Gudų girioj, Gudų medeje, Gudų šalyje. Musteika it sala.
Dėkoju, kad šis šilinių- dzūkų kraštas apželia Žalia Žole.
Visiems, kas ten dar bus, skanios arbatos ir įspūdžių..."

Seniai buvau tuose kraštuose.
Ar būsiu?