Mano naktys kupinos nemigos į mėnesieną kaukiančių vilkų..

Ar kada nors ilgėjais ko nors taip stipriai, kad negalėdavai užmigti naktimis, o gerklėje gniužulas neleisdavo įkvėpti. Arba prisiminimai visur sekdavo vienas kitą. Ar kada nors siela tau virpėjo taip, kad virpėjo ir visas kūnas. Ar teko skaičiuoti minutes iki aušros, kai telefonas pasiutiškai tylėdavo. Ar tylėjai tada, kai norėjosi visa gerkle nakčiai šaukti, kaip sunku laikyti pieštuką rankoje. Arba dažyti drobę užuot tapius, o gal perrašinėti a bė cė lę vietoj lengvai lūpas kutenančių eilių..