Lyrikai

Jei nebūtų poezijos - argi lynotų erškėčiais
Ir nuo jų  geidulingo kvapo įkaistų delnai
Argi aš slogią naktį prie upės šėšeliu stovėčiau
Ir klausyčiau, ką šneka mėnuliui  plepieji svirpliai.

Gertų  ryto kavas be minties apie jos aromatus
Būtų gėlės tik šventėm, iš žodžių tiktai sakiniai.
Ir tavę aš turbūt minioje būčiau net nepamačius,
Nes ėjai, kaip poetas –eilėraštį rankoj laikei.

Gal todėl taip  sunku ją šarvoti už pinigus salėj,
Kai atėję žiūrės, kokias rūbais ji, kiek čia krepšių,
O svarbiausia -  nebus tavo liūdesio lyros maldelės,
Gal išvis nekalbės jai kitokie poetai maldų.