Lapkričio vargai

Tiek čia tų metų beliko: niūrusis lapkritis ir beprotiškasis gruodis. Nu kaip, taigi čiobrelių, liepžiedžių, šalavijų lapų arbatos (be cukraus), citrinų arba mentolio ir miško uogų skonio paracetamolis, prailginto veikimo vitaminas c, dar baltos tabletės nuo kosulio ir pastilės gerklei. Virusų, peršalimų ir gripavimų metas užklupo netikėtai, pakankint. Taip taip, pritariu tau, "pailsėti ir išsisirgti irgi reikia". Gyju fiziškai, kaupiu jėgas, pritvinkusias emocijas išdalinsiu grįžęs į žmones. Taip pat ir internetinių sandėrių atnaujinimo laikas. Pirmas rudeninis išpuolė su Marijampole. Marei Valio! Kažkaip daug pastovumo. Pastovūs lietuviškojo vėliavnešio - "Žalgirio" pralaimėjimai Eurolygoje. Praradau tikėjimą, bet gal dar iššaus Ulė, Kalnas, Milas, Jankis?! Tiek patirties! Kame bėda, vyručiai?! Duokit į kuprą tiems legionieriams! Vyrauja ta pati tema poezijoje, gal aš užburtas damos?! Damai "priekaištai" dėl užburiančio žavesio ir nuolatinio subtilaus įkvėpimo, išsakomi žemesniu ramiu balsu, kartais pateikiami rašytine forma. Uj, tu! Plekšteliu per užpakalį, lauk tradicinių siurprizų. O šiaip slampinėju po namus, visai nenusiteikęs knapsot prieš tą seną juodą TV, savaip žaidžiu žaidimą "Šilta-šalta". Užsidedi treningą – kaisti, kai nusimauni – vėsu, taip dešimt kartų pakartot ir ties dešimtu nesustot. Kokią papkę pradarau, albumą atverčiu, nupučiu dulkes ir iš naujo randu senų, primirštų dalykų. Gal sentimentai, gal tiesiog nėra ką veikt...