Marsietės tvirtina, kad aš neskaitau jų kūrinių, tik pirmus 10 sakinių teperskaitau. Netiesa, iš tikrųjų nė tiek. Man sunku skaityt ištisinius skundus apie tai, kad Marse visų klaviatūrų klavišai nusitrynę nuo dulkių, korektoriai išsiderinę, todėl visi rašo bet kaip ir bet ką.
Man sunku skaityt apie žiuželių sielas, nes sielovada nieko apie tai nemini.
Man sunku skaityt apie čiulbančių paukščių spenelių chorą, nes nesu tokio girdėjęs, o ir nenorėčiau. Nepažìstamos gyvybės formos man kelia pasidygėjimą. Kartais siaubą. O kartais šleikštulį.
2022-06-09 23:15
O jėtau, lietus galvą permerkė ar dar kas?
2022-06-09 22:15
O tai čia blogai - kaskart atrast pavasarį? Ir kaskart vis kitaip. Manau "sentimentalistai" paprasčiausiai laimingesni.
Giedot, ką matai - irgi reikia mokėti, ne kiekvienam pabažbam duota - kiekvienam vis kitaip matosi. Tavo komentaras - kaip komplimetas.
Ką gero tu aprašai, ne marsieti?
O komentuoti perkaičius pirmą sakinį - mažiausiai neetiška. Nekalbant apie neprofesionalumą.
2022-06-08 07:27
Sentimentalistai - žmonės be atminties, jiem kekvienas pavasaris vis naujas, pilnas atradymų, netikėtas atrakcionas. Pavydėtino užmaršumo žmonės. Krūtinė jiem ima kilnotis sutankintu būdu, kaskart vos pamačius gėlytę ar bitutę, paukšteliai suvis nuveda į ekstazę. Pamatęs varlytęsentimentalistas praranda sąmonę.
Taip veikia pažinyma džiaugsmas.
2022-06-08 07:20
Prie marsiečių aprašančių neregėtus dalykus jungiasi ką matau tą ir giedu mergelių choras. Mergelėm priklauso ne tik pačios mergelės, bet ir visokie sentimentalistai.