Labas, Stasiau

1

Labas, Stasiau.
Net pats nepatikėjau, kad taip galiu, kuomet ir dulkių tiek nemažai tavo kabinete nusėdę, ir žvakė uždegta, bet va ( girdi juk?) - Labas, Stasiau.
Nemanyk, kad girtas ar praradęs atmintį.
Atėjau tiesiog pratęsti mūsų gyvenimus.
Manau, kad galima  nusikratyti mirties iluzijų ir bent  ilgesnį - trumpesnį laiką pasilikti gyvenime.
Ko tyli, Vomai, Skurdukai, Strugai?
O paskutinis  mano eilėraštis jau irgi senokai rašytas.

***
Nedaug reikėjo –
Vietoje širdies
Įkelti šerdį
Ir žiūriu – pušim išaugau.
Ji ten, kur kažkada
Vidur mažyčio, vėjų išpustyto lauko
Lyg būrė ateitį –
Čia miškas bus.

(...) Nelengva grįžt iš miško vėl į lauką,
Betgi šakotoje  žmogaus būtyj
Stebuklų nemažiau nei daug.

O miškas, išverstas kelmais,
Kol kas dar be sapnų atsimena save.

Taigi, iki  kito karto, Stasiau.
.