Kurmrausiai bado akis...

Jei apie gyvūnus, tai sutemusiame mieste šį kovą jau sutikau puškuojantį, nebaikštų ežį, pas kažkieno vištas skuodžiančią pūstauodegę lapę, zuikis prabėgo, nespėjau stverti už ausų. Nedidelis gamtos stebuklas po dienos bukų spoksojimų, nuo įtampos pavargusioms miestietiškoms akims. O mane pravardžiuoja žirafa, bet tam yra pagrindo, tai nepykstu. O galima pravardžiuoti skūpia, jeigu įpila tik vieną to skanio?! O ant antros kojos ieškokis pats, vaikine... Čia prieš porą dienų prieš miegą žingsniavau į "Adiadą" užkandos, tai likau sužavėtas, gal ir dėl pachmo, chaotiška Pietinio šviesų gausa languose, tik užuolaidos užtrauktos, palikta vietos vaizduotei. O kam skustis tą barzdą ir ūsus?! Kas pasikeis?! Kam valyt batus, jei ryt jie vėl bus purvini?! Ar čia kažkoks rodiklis?! Per tv vien Zeneca, Canesten ir tas trio, rėkiantis apie pilnas lentynas kompensuojamų vaistų... Kasdieniai tie patys reikalai, keliai, kuriais eini ir kiekvienam žingsny mintinai žinai, kaip dėti pėdą, kad neišsisuktum. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos spėlioji: ar reiks sustot, palaukt, ar spėsi per žalią... Suspaudyk kodą, paimk raktą, pasuk, įvesk slaptažodį, kitaip neprisijungsi prie programos, paštas taip pat elektroninis...Ot laikai atėjo bliacha mūcha... Būtų neblogai iš naujo sukalibruoti miegą. Ir pavasario nuovargi, štiš!