Korona, koronė, karūna

Day 33. Nu va, mėnuo tinginystės tinginių rojuje praskriejo kaip tarptautinė kosminė stotis ka pralek aukštai virš debesų ir net kaminų dūmų! Pamojuokim astronautams su pavydu, kaip jiems ten kosmose saugu…Kieme yra veiksmo, kiek dramos! Kažkas iš daugiabučio kaimynų išmetė ant žolyno duonos abraką, tai kokios dešimt didžiasnapių varnų, atskridusių iš nušikto melioratorių parkelio, susipešė. Dar keli drąsesni balandžiai atlėkė pažiūrėt to juodpaukščių spektaklio. Šiandien pramogą sugalvojau – nešiu priduoti tuščius butelius ir nesvarbu, kad tik penki. Po apylinkes laksto trys neprižiūrimi šunys: vienas didelis, baltas su rudais plėmais, kitas – panašus į basethaundą, stambus ir lėtas, su liūdnom akim, o trečias, tai kaip Cūsikas kaime – juodas, su barzda ir beveislis. Ant palangės, šalia svogūnų ir kaktusų, stiebus kasdien vis aukščiau kelia įvairių rūšių pomidorai. Teris gul ant sofos, ten kur saulės šviesa krent, kartais kiaušus pasilaižo, po to kaip taisyklė atvaro man nosį palaižyt…Pofik anam tas karantins. Taip ir gyvenu: apžėlęs, kartais kaukėtas ir vis nesugalvojantis, ką veikt. Gal paimt žiūronus ir pračekint, kas vyksta gretimų namų languose?!