Karo meto dienoraštis. Be karo
Grafomanės
Leidosi saulė
Ant klaviatūros su chaotišku eismu
Su grafomanėm aš buvau kuklus
Archipelaguose bedvasių negyvenamų salų
Mano dėka jos rinko atsargas - sagas
Norėjo atrodyt tyros
Bet nebuvo.
Grobstė, drąskė, plėšė
O sagos biro,
biro, biro!
...
Daugpatysta
Vasara nusibaige, o Ruduo yra gyvas numirelis,
sugyventinis jos
tarytumei prigulęs pogulio
gulintis savo skaistaveidės žmonos Žiemužės-Žiemos
baltuos pataluos
vasara sėdi ant lovos atkaltės
žiūri į jį valgo alyvinį obuolį
...
Palei Šventąją
Tuoj sukonstruosiu turinį
galėčiau prirašyt daug nulių
be nutikimų ir be teksto
be to dar bus daug atskilų įskilų
išlaužų nuolaužų atlaužų
įlaužų nuošliaužų stulpų
įkurtų krosnių šiaudigalių nuokratų
sienose nebeveikiančių laidų
šiltnamių žemês ir hektarų
gruodį galėtų būti ekečių
jau rudens pradžioje šitaip kylant garui
...
Gražumynų
Man sako: dvejuos nesueinančiuos poliuos
gražiausi vasaros atolai
ir knygos išrikiuotos
rugiuose virš bedugnės
kiekvienoje po vasarvidžio pasaką
kiekvienoj pasakoj po nuopolio obuolį
...


Kaimo japis


