Kažin, kaip ežeras atrodytų jei taip?

Palijo daug
Per naktį lijo
Ir ežeras Balsys,
apniukęs tarp krantų
Graži  lemtis,
kai žemė su dangum
pasikalba protingai lietumi.

Kiek ko jis laiko savyje?
Kaip savo meilę išpažįsta?
Ar turi tą,
kuri mokėtų apkabinti
kaip kad Amnezija mane?

Lemtis jį dar kaip į Kryžioką rodo,
nuo dugno kalaviją atminčiai iškėlus.

Lašas  po lašo...
Kažin, kaip ežeras atrodytų, jei taip?

Kai lyja – tegu lyja iš peties
ir matematika lietaus po lašą neskaičiuoja.

Bet ką žinau aš apie jį,
jei ir Amnezija į mano lūpas lyja bučiniais?
Upelis įteka.
Upelis išteka.
Peizažas nuostabus,
kaip rojaus nuolauža,
skeveldra  jo...

Banguok, Balsy.
Banguokime abu.
Gražu, kai užmiršti, kad apnetikęs,
Ir šliauždamas tave
į karalystę Savyje,
Balys- Kryžioke, nepailsdamas nešu.