Tiksliųjų mokslų atstovai diskusijose vienas kito darbus ir pasisakymus vertina labai atsargiai. Ir dar dažnai galioja taisyklė, kad kuo stipresnis žmogus mokslo srityje, tuo labiau jis geranoriškas ir mažiau kategoriškas.
Na o humanitarai ir menininkai yra kažkoks keistas reiškinys. Kaip dalykuose, kur aiškiai nėra griežtumo, žmonės tokie kategoriški ir nepalenkiami? Ar tai kūrybos, meno žmonės, tyrėjai, neturėdami neginčijamo autoriteto, siekia jį dirbtinai apginti?