Karo meto dnr. Mano draugai grafomanai

Naktinė aritmetika


Vienas varganas žmogelis 
naktimis rašo skaičius
taip lyg skaičiuotų avis

juos vadina absurdo pjesėmis
jis rašo

vienas 
du 
trys

skaičiai lėkšti plokšti 
bet neramūs
dargi pavydūs

aš gal irgi šitaip darysiu
kaip nors panašiai 
bet imsiuosi ko nors kito

pavyzdžiui skaičiuosiu muses

viena
dvi

trys keturios
begalybės



“


Kai nelieka nieko kito


būna kad užslenka debesys

kai akidangčiai už akiratį platesni
aš vardiju savo draugus

galbūt įsivaizduojamus
tiesą sakant jų neturiu
jie pjesių veikėjai

vardai neįprasti 

Sirijus Penktos Aveniu Pamokslininkas
Šiaulėnas Dvidešimt septyni 
Vilnius Žagaris Dvim 
Atgimimas Damaskas 



“


Taip pat ir apie dangų


Kol mano draugas 
tas kurį minėjau 
gana garsiai skaičiuoja avis
negaliu užmigt

nori nenori tenka kuo nors užsiimti
aš domiuosi politika 

negaliu patikėt
beprotybė kažkokia

ruskynas subombardavo 
dviejų tūkstančių metų 
senumo miestus Sirijoj
pirmuosius krikščionybės židinius

mongolidų ideologas teigė

ten gyveno katinai iš kemsynų 
trijų metrų dydžio

ir smėlio žmonės 
panašūs į peles

dabar ideologas nužudė savo dukrą
tam kad ji vadovautų  
vyriausybei debesyse

stovi prie karsto 
ir įteiginėja jai mintyse

kilk į debesis
kilk į debesis Darja



“


Dvirankis pjūklas


būtent juo reikėtų pjauti malkas
kas nors pasakys atsilikimas

nieko panašaus
po šiokių tokių patobulinimų
malkas pjauna
įsivaizduojami mano draugai

viens du
viens du



“


Vėl mano draugai grafomanai


kadangi naktimis
per juos užmigt neįmanoma
tam kad mažiau kliudytų
ir nesipyktų

aš juo apgyvendinu
kurį kur

vieną palėpėje
kitą vištidėje trečią tvarte
ketvirtą svirne

ir taip toliau

imu į rankas prožektorių
einu aplankyti

tas kuris gyvena dirbtuvėse
rašo ant varstoto

neretai jis ir miega ant jo
bet tik ne šiąnakt

siluetas apsuptas plaštakių
apšviestas žvakių

žvilgteriu per petį

jis rašo
šitie man skolingi

Sirijus vienas euras
Penktos Aveniu Pamokslininkas neskolingas

Šiaulėnas Dvidešimt septyni du
Vilnius trys Žagaris Dvim keturi

Atgimimas Damaskas penki
skurdoki raštai

praeityje jis buvo buhalteriu
seni įpročiai nepamirštami

patapšnoju per petį
palieku pusiau nugertą puodelį kavos

jis godžiai gurkštelna
čepsi



...


Penktos Aveniu Pamokslininkas



greitai sekmadienis
jis rašo obely
paprastai homilijas
mėnulio šviesoj

bet kartais
mėnulis pradingsta



...


Man labiausiai patinka tas
kuris rašo malūne
štai jo kūryba


Logorėja


rimuojasi su sėja
akėja ir su diarėja

kolei ieškau jungiklio
norėdamas visus
išjungti arba apšviesti
kalba žuvys ir mėnulis į tylą
žvaigždės ir vandenys teka

kalba kuojos ir kandžioja kojas
kalba lydekos

paskutinis
išplaukia banginis ant tako
jis prabyla ir sako

bene šimtą metų sapnuoju
kad jau tūkstantį metų
kuriame rojų

aštuonkojis jį lipdo
aštuoniomis kojomis 
bet šįvakar pats jį pamatęs apako



.


Šizofazija


pavadinimas pats su savimi
nieko bendro neturi
ir nepretenduoja į prasmę

žuvys ir toliau pasakoja

buvom į krantą išlipę
bet kai pamatėme kas ten daros
vėl atgal visos grįžom
ir suvisam pasilikom