Mes supratom, jovarai. Bet šis laikas labai nepalankus. Aš pats tą patyręs. Va, ruošiausi prieš N. M. sėsti prie švenčių stalo, pilnas kažkokių tai getų palinkėjimų ir sau, ir tau, ir dar kam ir staiga... erkė. Nei vardo, nei pavardės. Ir nepaisant, kai ji priklauso kritikų- administratorių kategorijai, bet... erkė. Jai svarbu įkasti, nes tokioje aplinkoje būdama ji ir taip, taigi be mano kraujo nutukusi.
Gerų, laimingų, protingų Naujųjų linkiu.
Būk laimingas!
Atrodo, kad kai kam taip ir norisi kraštą išdeginti, išravėti iki dykumos. Net ir kadagiai trukdo. O juk toks kuklus, mielas, nedaug duonelės reikalaujantis žalias augalas, kad ir smėlyje gražiai žaliuoja...