JAU SEPTYNIASDEŠIMT PIRMOS

Balandis 2010
  teka 06:47
leidžiasi 19:59
ilgumas 13.12

  Pilnatis
20 mėnulio diena

        Šiandien 2°C / 6°C, trumpi lietūs
        Rytoj 3°C / 12°C, nepastoviai debesuota

        4
        SEKMADIENIS
Izidorius Algaudas Eglė Ambraziejus

      Velykos

Be vargo nėra laimės, be ašarų – linksmybės
*************************
Dar vienos.
Jau 71-osios
Čia aš apie Velykas. Jų tiek daug, kad atmintyje  pasilikusios tik tos, vaikystės, kuomet į artimiausias sodybas išeidavome kiaušininiauti. Keista, bet tolimesnės Velykos lyg ir artimesnės. Šitos  irgi didesnės  šventės  neatneša,  nors ir girdžiu metropolito kardinolo  Audrio Juozo Bačkio:
„Beauštant Velykų rytui kilkime pabudusios dvasios gyvenimui, tirpdykime širdžių įšalą, gaivinkime apledėjusią sąžinę ir atleiskime vieni kitiems kaltes...
Jeigu jau taip, tai gal ir iš kalėjimų išleiskim...
Žinoma, norėtųsi, kad  žmoguje būtų gražiau, bet ir vėl pažiūrėkime, kas tokių švenčių metu arčiausiai prie altorių?
Bet tyliu. Juo labiau, kad ir bažnyčioje nebuvau.
Tačiau man smagu, kad dar  prieš Velykas  pasikalbėjau  su Varnu Goliu.   

AŠ
Kas patikės, kodėl toks reginys?
Kaip gali būti akys danguje,
Jei rankose - lazda?

VARNAS GOLIUS.
Laimingo, kelio!
Ir stiprybės, kol dar esam.
Gražiai sutark su mano akimis,
Pasaulį matančiom kitaip,
Ir nebijok, kai reginiai –
Atrodys netikėti.   
Tai pirmąsyk, kaip suprantu,
Pasaulis žinią šitokią išgirs –
Žmogus ir paukštis keičias akimis.
Bet ką tai reiškia -
Ar suprast norės?
O! pagyvensim, seni,
Pagyvensim dar-
Juk tam ir laikas juda,
Ateitimi nokindamas šiandieną –
Išnyksta Dievas,
Tampa žmogumi
Ir - kas? Ar didelė bėda?
Pasaulis jo sukurtas,
Niekur nepradingsta.
Kaip amžinybės laikrodis vis tiksi –
Dienos su saule,
Naktys su žvaigždėm –
Aš su sparnais,
Su rankom - tu.
Ir upės plaukia,
Okeanai supas
O jei aršiau truputį paskaudės
Išsaugojant kas jau skurta
Ir žinant,
Jog ir Dievas nepadės -
Ar ne geriau?

    Ir stryktelėjęs nuo peties -
    Viens, du, ir trys, ir keturi
    Sparnais sumojo varnas Golius,
    Širdis it paukštis suvirpėjo
    Ir suprantu, kad sutinku rytojų,
    Kaip niekada kitokį.
    Kai reikia vaikščiot Dievo pėdomis
    Ir mokslus jo išmokti.
    Pasilenkiu, paglostau akmenį
    Ogi žiūriu
    Ir jis su manimi
    Kitaip pabūti eina...
----------------------------
Taigi, gerų švenčių.
Būkim.