Iš vieno susirašinėjimo

"Svarbu neilgis, o orginalumas, siužetas, turinys. Daug pasakoma su mažai žodžių negu kaip su daug žodžių nieko nepasakoma. Čia tokia mano nuomonė."
Siužetas, turinys anaiptol nesvarbu. Kas yra svarbu mums, kiekvienam žmogui, istorijai? Tik du dalykai yra svarbūs pasaulyje, tik apie juos ir dėl jų atsitinka visi įvykiai, vystosi ir užsibaigia gyvenimai, liepsnoja aistros. Tie du dalykai sutelpa į du rusiškus sakinius: "Ja tebia liubliu" ir "Poszol ty naxui".
Visa kita gyvenime tėra dekoracijos, fonas, Wallpaper'is.
Taigi, kiekviename kūrinyje užtenka parašyti tik tuos du sakinius ir jis bus genialus. Geriau mažai žodžių, bet daug pasakoma, negu daug žodžių ir nieko nepasakoma.
Aš ir stengiuosi laikytis šios taisyklės, ir pjesėje "Už durų" irgi patalpinau tuos du sakinius. Kitų iš tikrųjų ir nereikėjo rašyti. Bėda ta, kad rašant pjesę, turi galvoti apie žiūrovą, jei pjesė būtų statoma. Kaip jausis žiūrovas, sumokėjęs už bilietus dešimt litų ir išgirdęs tik du sakinius: "Ja tebia liubliu" ir "Poszol ty naxui".
Jis gi nori ilgiau pasėdėti salėje, gal net slapčia vylėsi truputį nusnausti, o dabar, tik atsisėdo, dar nespėjo užsimerkti, jau turi keltis ir eiti namo. Aišku, jis pareikalaus, kad jam būtų grąžinti pinigai. Gali  kiek nori jam aiškinti, kad viskas, kas yra svarbu jau pasakyta, jis vistiek nenurims, kol neatgaus pinigų.
Todėl, visa tai numatydamas, aš ir prirašiau papildomų sakinių, kad nesudaryti keblumų teatrui ir nenuvilti žiūrovo.
Čia tokia mano nuomonė.