Ilgos dienos su trumpomis naktimis

Sveiki sulaukę Joninių! Pripynėt ąžuolų vainikų, prideginot laužų, išgėrėt daug kandų alaus, o šašlai pristabdė skrandžius?! Visks normaliai! Pasidžiaukime įsibėgėjančia vasara, malonia vėsa ir tais keliais gaiviais lietaus lašais. Liepžiedžių skabymo metas. Prie kiekvienos liepos bruzda po bobulytę. Išsiilgę miškų glūdumos, pintiniuoti, guminiuoti, ginkluoti lenktiniais peiliukais, degančiom, atidžiom akim, žmonės braido po samanynus, papartynus, po kojomis traška lūžtančios šakos. Vienam ilgakotis raudonikis, kitam riebus baravykas, trečiam gardžių žemuogių ar mėlynių sauja. O pačius sėkmingiausius gamta apdovanoja daugiašakiais elnių ragais. Ir nė minties sėdėt ant šalto pečiaus, su telefonu rankoj tinder’iauti, youtube’auti, kai gamta šaukia į lauką. Pažvelk į horizonto tolius! Geriau gyvai akimis skrolinti gamtovaizdžius, miestovaizdžius, vietoj like’o akį pamirksėti sutiktai ilgakojei blondinei. Tiesą sakant, net svaigintis nesinori, nes ir taip svaigu nuo augalų kvapų, paukščių garsų, miesto bruzdesio. Kontrastinis dušas, keli virti kiaušai su piendešrėm, puodelis Lavazzo’s, kelios juokingos grimasos prieš veidrodį ir aš jau vėl pasiruošęs tom savo fucking standartinėms trijų valandų gastrolėms pėstute po saulės miesto klestinčius ir kerinčius rajonus. O ką jūs?