Įkyruolė balandė

Į mano balkoną atskrenda balandis, pasisukioja ir dingsta, Dėkui Dievui, neteršia, tik vos-vos...Tiesiog atskrenda pasisveikinti. Ta proga prisiminiau, kad  kai gyvenome Palangoje, beveik visą laiką laikydavom atidarytus langus. Ir atskrido per langą balandis ir po lova pradėjo vyti lizdelį. Negalėjom juo atsikratyti, vydavom, bet niekaip neišvydavom. Mama, pagavusi tą balandį įkyruolį, atidavė jį vienam vairuotojui, kad tas nuvežęs į Klaipėdą jį paklaidintų. Bet balandis sugrįžo. Nebepamenu gerai, bet atrodo dar kartą bandėm juo atsikratyti, bet , aišku, nepavyko. Jis ir vėl mums trukdė, vis vijo lizdelį palovyje.  Beliko viena išeitis, nors dabar kai pagalvoju, labai kraugeriška, įkišę į maišelį jį paskandinome. O ką reikėjo daryti? Gal reikėjo nedarinėti langų, kad jis negalėtų įskristi? Gal būtų atpratęs, gal reikėjo iš mūsų pusės daugiau kantrybės su ja (tiksliau, ne balandis čia buvo, o balandė). Bet galų gale, kas yra svarbiau: balandė įkyruolė ar nekantrūs dėl jos įkyrumo žmonės?