|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Kaip jaučiasi vaikas (nesvarbu kokio amžiaus), kai jo atsisako tikra motina?
2009-04-11 20:53
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-17 21:34
Jei fiziškai pasveiksiu, atleisiu moralines skriaudas. Jei ne, tai nežinau....
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-17 18:31
IKi skausmo pažįstama situacija ir, beje, dabar išgyvenama... Pasistenk atleisti. Labai sunku, kai reikia dalintis tarp mamos ir vaikų, kuriems esi labiau reikalinga...
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-16 18:55
Ferrfrost, nenusikaltau niekuo, bet nemoku dirbti aferistų metodais, todėl jau geriau mirsiu, bet nesižeminsiu aiškindama
, kad nesu kupranugaris. Kalbėsiu su ja tik kai pasveiksiu. Nenoriu infarkto Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-16 14:51
Nezinau ar teisingai supratau kiek skaiciau jusu dienorastyje, bet pabandykite pakalbeti su mama, gal ji is tokiu zmoniu, kaip as kur TIK UZPYKE slykstybiu prikalba nors sirdy taip negalvoja, nes mamos ilgai nepyksta, netikiu, kad jus butumete ka nors tokio blogo padariusi, kad ji issizadetu, tai gal laikinas pyktis, gal tiesiog reikia nuosirdaus pokalbio, kad viska issiaiskint. Linkiu jums susitaikyti su motina, kad visas skausma praeitu, nes gal tikrai tai tik laikinas barnis... Stiprybes jums:*
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-15 23:13
Maniškė neskambins, o aš neturiu jėgų, pas kardiologus lankausi. Tegul ji būna laiminga, bet ir mano vaikai nori turėti laimingą ir sveiką mamą.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-15 23:07
Mano motina man paskambino per Velykas ir sako: "Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas eina pas Mahometą". Na, ir ką gi. Įskaudino, ir ne kartą, bet pagimdė, užaugino, rūpinosi. Turiu gerbti. Dievas taip liepia. Jaučiasi vaikas tai šūdinai, bet reikia išklausyti abi puses. Tada išgirstam oi, visko... Pasirodo, kad tas vaikas dažniausiai pats būna kaltas. Bent jau mano atveju. Aš tai moju ranka. Jai seniai pasakiau: "Jei tau taip gerai, tai man dvigubai gerai". Svarbu ne jausmas, o pozicija, filosofija. Dviejų metrų visiems užteks.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-15 20:59
Gyvenimas - ne "citrina su medumi'', bet tikras mėšlas ir kompleksas visam likusiam gyvenimui...
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-15 20:58
Pilke, tu teisi, vaikas tiesia rankas į motiną. Gerai jei tiestųsi rankos iš abiejų pusių.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-15 20:20
Kvailas klausimas. Jaučiasi kiekvienas skirtingai. Vienam - palengvėjimas, kitam - kompleksas visam gyvenimui.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-15 19:39
Manau, širdyje nė viena mama vaiko nestsisako. Galima pasakyti, pasielgti, įskaudinti. Išvaryti iš namų. Iš nesupratimo, nežinojimo. Manau, vaikas yra vaikas. Kūdikis vis tiek ties rankas į motiną, vos ją pamatęs, jis nesupras net to, jeigu jo atsisakys. Net jeigu jį paliks. Manau, širdyje kiekvienas esame kūdikiai. Vaikas jaučiasi blogai. Juk jeigu motina tikra, tai ir vaikas turbūt tikras - kaip daugiau jis galėtų jaustis? Jis įskaudintas ir jo širdelė verkia. Bet vaikas visada tiesia į motiną rankas.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-14 21:09
Aš negaliu ant mamos pykti, juk ji - mama, bet siekiu, kad būtų atstatyta mano garbė. ji man svarbesnė už pinigus, nes turiu savo vaikus, kurie manęs negerbs apmeluotos, apterštos.(Nors jos mane supranta)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-14 21:05
tuomet galiu palinkėti tik sveikatos ir stiprybės ir atleidimo savo MAMAI, kokia neteisi ji beatrodytų...
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-14 20:59
Aš ant kelių prieš ją klūpojau, aiškinau, meldžiau suprasti, juk dešimt dienų ligoninėje liginau, visus gydytojus sukėliau ant kojų, kad tik ji išgyventų, bet vos pasirodė sūnelis su savo intrigante, viską lyg vėjas nupūtė. Pavargau, susirgau pati, širdis, spaudimas... Jau pradedu galvoti, kad ji niekada manęs nemylėjo. Kitas brolis patarė nevažiuoti pas ją ir nepriminti jai jos akibrokšto, gal užsimirš ir atsileis. O aš nebegaliu, stogas važiuoja... Išsiliejau čia, nes pliš širdis iš skausmo... Kapuose jau nesusitaikoma...
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-14 20:54
...vistiek reiks atleisti... ir geriau, kad tai įvyktų ne mirties patale, ne paskutinę akimirką, nes paskutinę geriau dar kartą pažvelgt į debesis...
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-14 20:51
Paskutine sekmadiene, taip, kiekvienas turime savo tiesą, bet kažkurio ji klaidinga. Pamokas priimu, niekada taip su savo vaikais nepasielgsiu, bent jau tas gerai. Atleidimas? Kas iš jo, jei vaikas kenčia purvais apdrabstytas. Kaip jaučiasi ji, atšventusi gražų jubiliejų, nežinau... O gal jau nebenoriu žinoti.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-14 20:47
o žinot, prisiminiau, kai seniai seniai, per SAVO gimtadienį nusiunčiau SAVO MAMAI pačios paišytą atviruką su užrašu: ačiū tau, kad mane pagimdei, aš pats laimingiausias žmogus pasaulyje.
daug metų praėjo, bet jokios mamos širdis to nepamirštų... Ar JŪS tikrai mylėjot savo gimdytojus? Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-14 20:46
Aidusia, čia ne vaikystės paklydimai. Čia intrigos dėl turto, kurio man nereikia. Man reikia mamos, Kurios gal būt greit neteksiu, ji senyva ir ligota, bijau numirs, o aš nespėsiu jai paaiškinti tiesos. Ji nenori kalbėti, nes gyvena pas intrigantę marčią. Visai pasimečiau....
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-14 20:18
"Kaip jaučiasi vaikas (nesvarbu kokio amžiaus), kai jo atsisako tikra motina? " O ar TIKRA mama gali atsisakyti savo vaiko.? Nesvarbu,kaip gyvenimas susiklosto ir kur nuklysta vaikas, mama visada atleidžia.. Mano mama ne vieną kartą manęs išsižadėjo ir laidojo dėl kažkokių smulkmenų,bet visad po kurio laiko ateidavo ir lyg nieko nebūtų įvykę (net neatsiprašydavo,bent jau žodžiais ).Aišku,ryšio praktiškai jokio neliko,tik žinojimas,kad ji mano mama,ir kad turiu ją gerbti.. Skauda dėl to.Ir laikas tikrai negydo.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-14 20:10
Kaip jaučiasi vaikas (nesvarbu kokio amžiaus)... Mano supratimu, būtent ir yra svarbus tas "vaiko" amžius. Kol (jei) gyvi mūsų tėvai, mes visad būsim jiems vaikais. Tik jei tas vaikas turi savo vaikų, ar provaikaičių, tuomet gal jau pats metas pasijust suaugusiam ir atsakingam už savo ir SAVO palikuonių gyvenimą. Vėlgi, klausime mažai informacijos ir nemanau, kad kalba eina apie bejėgį nepilnametį ar nekaltą kūdikėlį. Kiekvienam žmogui būdinga klysti, žinoma, kiekvienam egzistuoja jo paties nustatytos, ar gimdytojų (visuomenės) suformuotos padorumo ribos. Gal ta mama, atsisakiusi "vaiko", turi savo motyvų ir savo supratimą? Žodžiu, bet kuriuo atveju man peršasi vienintelė išvada - atleidimas.
(P.S. atsiprašau, jei ne į temą) |
  |
Čia ne Aš
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |