Jis parkrito ant slenksčio,
Nėjo į darbą, drybsojo
Iki vienuolikos, manė
Vėl esąs uždarytas
Kvailyne, bet pasirodė,
Jog yra pririštas prie
būdos, nutrūko nuo
grandinės ir tiesiai
Per pervažą pasileido
Lėkti į parduotuvę
svaigalų. Nusipirko,
Vėl gėrė,užkąsdamas
česnaku iki sąmonės
netekimo. Toks tad
Gyvenimas šešėlio juodo,
Šuns prasmirdusio.
Nei gyvenimas, anei kas.
2021-11-18 04:50
Prieblandos pieniniai dantys atšipo, todėl jos neperšviečiamos dienos
kaip niekada buvo piktos.
2021-11-16 07:36
Kartą mačiau buhalterį atraitotom
rankovėm, fizionomija pusiau
gudri, pusiau kvaila, kaip vaikų
tvirkintojo. Sakė turįs Berettą,
iš tikro nešiojo beretę. Po ja
vištos kiaušinį ir laukė kol
išsiperės.
2021-11-16 07:28
Gali ir nebeatpažinti.
2021-11-12 17:50
Linksma save atpažinti juodesy imitaciniame, tik ne visai tiksėjimas tinka, mat herojus labilus savo instinktuose ir vertinant klysti kaip nuodingas uogas ėsti, nieko baisaus ir įspūdingo, kilnus bandymas prilygti.