Gesina laikas kibirkštį

Alsuok, širdie, alsuok. žinodama:
išeidami kasdien – atgal negrįžtame.
Ir jeigu aš dar atkakliai
Į savo atmintį skverbiuosi,
tai nereiškia:
o dieve! kaip gailiuosi,
kad išsibarstęs palikau.
Be molio – kurti,
be ugnies – jį žiesti,
kad vis dėlto – ne sutvėrėjas sau.

Gesina laikas kibirkštį,
į titnagą  paėmęs.

Ramiau, ramiau, kasdieną  vis ramiau
Prie  ąžuolo, prie  šaltinėlio, prie savęs išbūto...