Rašyk
Eilės (80456)
Fantastika (2449)
Esė (1639)
Proza (11190)
Vaikams (2767)
Slam (92)
English (1223)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 31 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kovas 2010
  teka 06:15
leidžiasi 18:37
ilgumas 12.22

  Priešpilnis
9 mėnulio diena

        Šiandien -2°C / 8°C, nepastoviai debesuota
        Rytoj 1°C / 7°C, debesuota

        24
        TREČIADIENIS
      Liucija Daumantas Ganvilė Gabrielius Donardas

Tarptautinė tuberkuliozės diena
Ir geriausia šluota bėdų iš namų neiššluos

:writing: [img]http://s4.rimg.info/3e84c87b86e51722ca31737f7325ecf9.gif[/img] :flag:
************
O taip, sniegas mano kieme dingęs. Tiesa, šiandien toliau nebevaikščiojau, bet kiek leidžia nedideli purvini Naujininkų horizontai, sniegas ištirpęs ir dabar, kaip ir visuomet po žiemos - akis engia nemaži šiukšlynai. Šiukšliadėžių čia nemažai, jos nepilnos, bet šiukšlynai į jas patys neateina. Žmona džiaugiasi, kad darželyje po langais pakėlė žemelę ir visą susikaupusią bjaurastį atidavė joms.
- Neilgai džiaugsiesi, ne ilgai, - pasakiau, o šiandien jau galėjau matyti, kaip greitai apeina sąšlavomis sutvarkytas darželis. Reikia stebėtis, kokie didžiuliai šiukšlynai žmoguje. Net ir apsikuopiama, atidarius daugiaaukščio namo lankus ir visokį brudą  su nuorūkomis ir buteliais išmetant pro juos.
Menka tvarka ir mano stalčiuose. Ir nors juos tvarkau ne pirmą dieną, bet sparčiau nesigauna. Čiupinėju kiekvieną popiergalį, skaitinėju, svarstau išmesti ar neišmesi, o laikas nestovi. Pasilikau neišmetęs ir šį niekaliuką   

    Sninga

Užkrito sniegas...
Nemaniau,
Kad žilas plaukas šitaip sninga.
Tiek daug prisnigo ant galvos,
Kad nors kapstau, kapstau,
Bet – ne, jau - NE,
Nenukapstysiu.
Vis sninga, sninga, snin...
Net vasaros kaitroj,
Net žiemoje prie krosnies
Nuo lubų...

Taigi pavasaris, bet su žmogaus žiema. Gerai, kad ji toli garažu ne pas kiekvieną. Bet tokie sniego seniai neištirps. Prisiminiau  Juozupuko palinkėjimą ir atsidusau jo žodžiais “Tai turi tave skatinti. Turi rasti jėgų išgyventi min. iki 80 ne mažiau“
- Kas „TAI“, Juozupuk?, bet suprantu, kad taip klausti kvaila kaip ir laukti, kad į burną atskris keptas karvelis. Reikia, ir net  būtina pirmiausia paęiam save paskatinti. Aš dabar tą darau, atsimindamas Karilės straipsnį „Penkios dienos Paulinos erdvėje“, kuris daugiau kaip prieš pusantrų metų (2008-09-28)  atsirado ir ŽŽ svetainėje su autorės užrašu: „Straipsnis Dzūkijos nacionalinio parko laikraščiui „Šalcinis“. Skiriu Pelėdai ir visiems ŽŽ dzūkams“.
Mintis, kad jį galiu pasiimti dienoraštyje, nuteikė puikia. Bet norėdamas pratęsti malonumą ir straipsnį talpinu penkiose dienoraščio dienose.
Ir taip:

Pirmoji diena
Rytas Vilniaus geležinkelio stoty. Iš pirmojo perono išvyksta traukinys  Vilnius– Marcinkonys. Įlipa keleivių su palapinėmis, katiliukais, pririštais prie kuprinių. „Tikriausiai ir jie į Musteiką“. Pirmąkart traukiniu per Lietuvą. Lentvaris, Rūdiškės, Valkininkai, Matuizos, Varėna, Zervynos... Marcinkonyse „musteikiečiai“ kerta bėgius ir patraukia į muziejaus kiemelį. Parko „hameris“ susodina visus ir veža į Musteikos bityną. Pasitinka Romas. Basas, ramus, be jokios organizacinės įtampos veide. Visi stato palapines, o mane Vilma su Jovaru lydi  pas Pauliną. Paulina su gedulo rūbais – prieš mėnesį  į Kabelius išlydėjo savo vyrą. Įkurdina didžiajame kambaryje. Ant palangių – po tris  oranžines balzeminkas.
Iki stovyklos atidarymo – dvi valandos. Paulina sudaro apžvalginės ekskursijos po Musteiką maršrutą: girininkija – Trys Kryžiai – į kairę – kryžius  sušaudytiems kaimo vyrams – į dešinę – kaimo kapinaitės – į kairę – senoji mokykla, įkurta T. Ivanausko, kurioje mokėsi ir Paulina – viržių laukas – stovykla. Stovykloje paruošiame švendres ir einame prie ąžuolo su titnagu įskelti ugnies. Romui padeda Aurimas, bet ugnelė plyksteli tik prie jos palinkus Vilmai. Kažkas primena, kad židinio kurstytoja – moteris. Romas dar kartą išveda visus į gatvę. Prisiskiname melisų. Stovykloje geriame šviežių melisų arbatą su viržių medumi.

Pareinu pas Pauliną. Kalbamės iki pusiaunakčio. „Prisirinkdavome Čepkelių raiste spanguolių ir veždavome į Gardiną parduoti, o iš ten parsiveždavome ruginių miltų duonai“.


Gero po truputį.


2010-03-23 22:41
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-24 04:53
Dalija Kiliesiene
Nors skaičiau Karilės straipsnį jos namučiuose, vėl ir vėl skaitysiu ir Prano dienorašty - gero niekada negana. Ačiū.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą