Geriau nebus

Ne, Algirdo, Dalija neperskaičiau.
Galėčiau pasiteirauti, bet irgi neklausiu...
Bandau parašyti tau piktoką eilėraštį, kad tavo planas  sėkmingiau vyktų -  greičiau užmiršti vieni kitus, bet jovalas gaunasi. Gal todėl, kad to nežadu daryti.
Na, o komunistinę statybą tęsiu ir man ji, pasirodo, padeda. Kažkaip ramesnis pasidariau, bet ir prie jos būdamas nepateisinu tavo kūrinių išbraukimo.. Toks, pasak tavęs, susinaikinimas, man visiškai nesuprantamas.
Taigi gali pykti, gali ne, bet šitokio supratimo aš visai nežadu keisti, atsisakyti. Per tuos trejus tavo buvimo žž metus neblogai žinau, kad jie daug kam reikalingi. Man taip pat. 
Regis, dingtelėjo galvon mintis, vietoje eilėraščio įkelti šį laišką Rašyke. Gal taip ir padarysiu, jeigu  eilėraštis nenorės paklusti man.
Taigi būk, žinoma, kaip tau  geriau, bet tuomet netrukdyk  mums  būti, kaip  mums geriau - be bent kiek greitesnės užmaršties. Nemanau, kad savo mintimis toks vienišas.
O tas eilėraštis - šlamštas  buvo pradėtas taip:

Turbūt kepurės nenešioji,
Bet šį kartelį užsidėk ,
Prispauski prie galvos, kad nenupūstų vėjai
Ir... bėk.

Sakai, taip bus geriau.
Tačiau vienatvė, daktare, ne vaistas,
Atleisk, geriau nebus.