Egziuperi malda parašyta vienu sunkiausių jo gyvenimo periodų

„Neprašau tavęs, Viešpatie, nei stebuklų ir nei  vizijų, tik jėgų kasdienybei. Išmokyk mane mažų žingsnelių meno. 

Duok man sumanumo ir išradingumo, kad kasdienybės įvairovėje ir gausoje spėčiau įsidėmėti tai, ką sužinau ir patiriu.

Išmokyk mane tinkamai paskirstyti laiką. Suteik man galios tiksliai pajusti, kas yra svarbiausia, o kas ne taip svarbu.

Įtikink mane, kad svajonės nieko gero neduoda, vis tiek, ar svajočiau apie praeitį, ar apie ateitį.

Padėk man kuo geriau atlikti šios dienos darbus ir suvokti, kad svarbiausia valanda yra dabar.

Apsaugok mane nuo naivaus tikėjimo, kad gyvenime gali viskas klostytis sklandžiai.

Padovanok man blaivų suvokimą, kad sunkumai, pralaimėjimai, nesėkmės, klaidos yra neišvengiami gyvenimo priedai, padedantys mums augti ir bręsti.

Primink man, kad širdis dažnai priešinasi protui. Reikiamą valandėlę atsiųsk man ką nors, kas mylėdamas išdrįstų pasakyti man tiesą.

Tu žinai, kaip labai mums reikia draugystės.

Padaryk taip, kad būčiau pribrendęs tai gražiausiai, sunkiausiai, rizikingiausiai ir švelniausiai gyvenimo dovanai.

Pasiųsk man reikiamos nuovokos, kad pataikyčiau tinkamą akimirką tinkamoj vietoj įteikti gerumo dovanėlę ar su žodžiais ar be jų.

Paversk mane žmogumi, panašiu į didelės grimzlės laivą, kad pasiekčiau ir tuos, kurie yra “dugne”.

Išsklaidyk mano baimę pražiopsoti gyvenimą.

Duok man ne tai, ko aš noriu, bet tai, ko man reikia.

Išmokyk mane mažų žingsnelių meno“.