DARRRRRKOS PARGINTAS...

I
Sakoma, kad kariamas ir šuo pripranta, bet, žinoma, tai ne tiesa: kai karia, tai ir pakaria, o patarlė vis dėlto savaip, girdi- pripranta. Man RAŠYKUOSE nelengva, bet... nepakars.
      Jau kelinta diena, kai TEN.  Svetainė man pažįstama senokai, su ją niekuomet nebuvau atsisveikinęs, tačiau labiau "prilipau" prie e'KŪRYBOS, dar ne taip seniai persivadinusios ŽALIA ŽOLE  - ji santūresnė, solidesnė. Nors ir ten pasitaiko "visokių vėjų", tačiau vis dėlto ramybės joje daugiau. Nemanau, kad ramybė skatina žmogaus kūrybingumą, turbūt priešingai, bet, matyt, ji labiau reikalinga solidesnio amžiaus žmonės - Dievas jau gretai pradės skaičiuoti paskutinius septinto dešimtuko metelius. Nemanau, kad tai daug, kai tikiesi sulaukti per 100.  Ir vis dėlto net ir sveikam žmogui senatvė smarkiai įtakoja jos gyvenimo būdą, jausmus, o per tai ir kūrybą.  Jau buvau primiršęs, kad RAŠYKUOSE  turiu pradėjęs rašyti dienoraštį. Ir tikrai dabar menkai nebeatsimenu, ką ir apie ką ten rašęs.  Manau, kad greitai jį perskaitysiu, o šiandien mane savotiškai atsiminti paskatino Darrrrrkos parašyta žinutė:

    „ Labai gražus dienoraštis, tik be reikalo jauteisi nejaukiai. Džiaukis savo senatve. Juk ji tavo turtas, o ne gėda" 
.
    Ir štai po daugiau kaip devynių mėnesių vėl grįžtu prie dienoraščio, bet, žinoma, ne todėl, kad džiaugčiausi tokiu turtu. Grįžtu prie jo be jokių įsipareigojimų, nes paprastai jų neįvykdau: norėsiu- rašysiu, norėsiu- ne.  Manau, nieko neatsitiks, jeigu dn. rašysiu dvejais  egzemplioriais - vieną laikydamas ŽALIOJE ŽOLĖJE,  kitą- RAŠYKUOSE.  Beje, turėti jį RAŠYKUOSE  paragino ir:
Darrrrrka 
Būtų tikrai įdomu paskaityti tęsinuką :)
  ************************
II
Iš kontaktų su RAŠYKAIS (1)        *****
Persimečiau mintimis su "Vilnele- durnele" iš Rašykų. Ir anksčiau norėta tai padaryti, bet prisirengiau tik šiandien. Parašiau:
"Ė, tas jau Jūsų "Vilnelė durnelė" -ne arba - fė!      Stenkimės būti netgi didesni, negu esame. Nerodykime į save blogiau, tą geriau sugeba daryti kiti..."
Atsakė:    " O man ir taip (pri)tinka"      Vėl parašiau, tik šį kartą su atsiminimais:    "Esu tris kartus vyresnis ir daug dalykų atsimenu iš toli. Atsimenu, kuomet vieną savo klasiokėlį Kabelių septynmetėje pravardžiavome "durnelės vaiku" - man ir po daug metų tai nesmagu prisiminti. Aš gerai žinau, kaip jam tai "patikdavo". Motinai taip pat. Bet, žinoma, Jūs teisi, laikai keičiasi, supratimas-irgi. Nepykite kad sutrukdžiau pašaliniais reikalais."
Atsakymo laukiau ir tikėjausi, kad sulauksiu, bet nesitikėjau, kad jis mane pradžiugins. O vis tik pradžiugino:

Vilnelė :    " Nepykstu, gerbiu jūsų nuomonę. tiesiog jaunystė - kvailystė, arba vilnelė - durnelė  man taip reikia. turbūt kvailas kaprizas, bet reikia"
Esu įsitikinęs, kad Vilnelė atsimins kada nors mūsų tokį susirašinėjimą geriau negu bet kokį mano eilėraštį. Todėl va lyg ir šviečia širdyje Žmogaus šviesa...
Gerai būtų, kad tai perskaitytų ir Viktoras MEDIS, šiandien nelinksmai rašęs:
"krenta akmenys it žodžiai sunkūs,
kaip sniego gniūžtės iš širdies.
neprisiglaust
nei apkabinti –
krūtinė šąla"      --- 2008-01-09---