Dar balių bus

  Nelauktai  diena prasidėjo, bet ne  todėl, kad prasidėjo mintimis apie  tai, ką dabar parašysiu, būtent:
  jeigu kažkiek arba kažkam pasirodo ne taip, jeigu kūrinyje „Aš“daugiau,  žiūrėk ir mokoma — esą, į dienoraštį.
  Kodėl?  Ar todėl, kad manoma, jog  jie nepajėgūs turėti meninės vertės?
  Manau, kad jie turi teisę būti meno kūriniais kaip ir nuotraukos, kuriose neišbaigiamai užfiksuojamos žmogaus dalios apreiškos per jo portreto (paveikslo) niuansus.
  Kodėl suamaniau pakalbeti apie tai, kuomet, atrodytų, ir taip viskas aišku. Šiandieną Kūčių vakaras su jo vakariene ir jomis viskas pasakyta. Tačiu nemenką laiko gabalą buvau apie tai užmiršęs, o atsakydamas į kelėdinį pasveikinimą, pasiųstą man ir varnui Goliui parašiau:

  Ačiū.
Dėkavonę siunčia ir Golius. Sakė, kad jo dar — kai prieš šventes toks darbymetis —  niekas nesveikinęs. Sakė, kad jeigu jam dar pasitaikytų galimybė surengti balių savo geriausiems bičiuliams, jis Jus būtinai pakvies ir pasodins į išskirtiną vietą, t.y. paprastų, bet nuoširdžių  svečių.
  Stegiuosi padėti jam, bet ...  šiandien sapnavau, kad nusileidžiau nuo nemenko kalno. Paskui lyg supratau, kad tai viena iš Egipto piramidžių. O kol atsibudęs mąsčiau, kodėl jos čia, išgirdau žinią,  kad gimtame kieme pasikorė jau anksčiau mirusios pusseserės vyras.
Bet ar tai reiškai, kad balių nebus?
Jeigu Golius tiki jais, tikiu ir aš.
Ir net teigiu:
Kol nusileisiu nuo šitų kalnų,
dar balių bus.