Rašyk
Eilės (73093)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10330)
Vaikams (2496)
Slam (49)
English (1102)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Skambino Genadijus iš “Polinstos”. Kaip visuomet klausinėjo kainų. Jis nebuvo pratęs naudotis elektroniniu, o šįsyk klausimai niekaip nesibaigė. Paskutinę poziciją diktavau kiek suirzęs, ir priminiau, kad tokį sąrašą visuomet patogiau atsiųsti paštu. Tarsi neišgirdęs, jis kažką pasitikslino, ir man atsakius, uždavė dar vieną klausimą:

-O tu, Andriau, žinai, kad Edgaras žuvo?

-Kaip kaip?

-Edgaras žuvo, - pakartojo netvirtu balsu. - Trisdešimtą dieną.

Be jokių sumautų beletristikų mane nukrėtė pagaugai. Tuomet išgirdau save klausiant:

-O kaip?

-Prispaudė kabina… išgelbėti nebespėjo...

-Eina sau, - tik tiek sugebėjau išspausti. - Eina sau…

Genadijus atsisveikino ir padėjo ragelį. Pasijutau nei šiaip, nei taip. Viskas aplinkui tarsi nutolo. Garsai ir visa aplinka atrodė netikri mano spengiančioje tyloje.

Paleidęs klientą, į mane atsisuko Rolikas.

-Ei, kas ten tokio?

-Edgaras žuvo.

-Koks Edgaras?

-Edgariukas. “Polinstos”.

-Edgariukas? - Roliko akys susitiklėjo.

-Edgariukas.

-Eik tu nachui… Eik tu nachui…

Po beveik valandos paskambinau pats.

-Genadijau…  ar jau laidojot? - paklausiau be įžangų. Nė velnio neišmanau kaip ir ką kalbėti tokioj situacijoj, bet jaučiau, kad turiu paskambinti.

-Taip, jau palaidojom, - išgirdau atsakymą.

Mintyse rinkau žodžius, kad nepripaistyt nesąmonių.

-Užuojauta jums, Genadijau. Perduokite ir Polinai…

-Polina girdi. Ji šalia - mašinoj.

Patylėjau, bet ragelyje išgirdau tik įjungto garsiakalbio foną. Tada sunkų vyrišką atodūsį.

-Ačiū, Andriau. Ačiū.

-Stiprybės jums.

Ir vėl nutilau. Kažkaip reikėjo užbaigti pokalbį. Paskiau negarsiai "iki" ir, išlaikęs pauzę, padėjau ragelį. Turbūt derėjo išreikšti užuojautą nuo viso kolektyvo. Bet, ką čia dabar supaisysi...

Vėliau reikės paklausti, kur palaidojo. Kad ir kiek nedaug bičiuliavomės, vis dėlto jų šeimą pažinojau geriausiai iš mūsų. Prisiminiau, kaip Edgaras, dar neturėdamas aštuoniolikos, pradėjo dirbti tėvų įmonėje. O dabar girdėjau, kaip lūžo Genadijaus balsas atsisveikinant. Polina viską girdėjo, bet nepratarė nė žodžio. Mano atminty, energingam ir nuolat besišypsančiam jų sūnui, nebuvo nė trisdešimties.

___________

*Beveik visi vardai pakeisti.



2019-01-02 23:10
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-01-03 08:59
April is the cruellest month
galėtum būti geras realizmo atstovas
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą