Rašyk
Eilės (77276)
Fantastika (2263)
Esė (1538)
Proza (10805)
Vaikams (2638)
Slam (65)
English (1199)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2022-05-29 10:46
Damastas

kažkaiptai

tikėjausi daugiau netradicinių sprendimų
2022-04-30 12:23
Damastas

Kažkaip

Užeini, ir nėr ką paskaityti - vienos eilės...
2022-04-10 16:07
Damastas

Sveikatingumo programa

Žinai, man sveikiausia salotos su krevėtėmis. Galėčiau pasidalinti receptu arba pats paruošti. Merginoms patinka matyti mane besisukantį virtuvėje. Visuomet turiu gero langedoko butelį tokiam atvejui, arba baltojo malboro šaldytuve. O pusryčiam moku iškepti kiaušinienę penkiais skirtingais būdais. Iki to momento viskas klojasi kaip iš pypkės.
2020-12-10 22:23
Damastas

true death of hi_story?

Kartą diskutuojant, išgirdau, kad atitinkamai užprogramuotas kompas pagal jam užduotus parametrus parašo istorijas, ir netgi konkrečius apsakymus. Ne šiaip kokią "poeziją", kur daug visokios miglos ir vėjų, ir nė pats velnias neatskirtų pelų nuo grūdų, nuodėgulių nuo aukso, deguto šaukšto nuo medaus statinės, na ir taip toliau, galėčiau tęsti ir tęsti, ir netgi rimuotai, jeigu kas labai paprašytų, bet poeziją šiuokart palikim ramybėj... Ne, kalba ėjo apie kokybišką, gilią, prasmingą prozą, apie įtikinamus personažus, jų išgyvenimus ir jausmus. Ir štai tuomet pagalvojau, kad dabar jau tikrai VISKAS. Visi lig šiol žmogaus sukurti naratyvai nebetenka prasmės. Pats rašymas nebetenka prasmės. Skaitymas nebetenka prasmės.
Žinoma, aš pasidomėjau, kur galima būtų pasiskaityti. Pradžioje išgirdau kažkokį aptakų atsakymą "gal tas, gal anas žurnalas spausdino..." Bet paskui aš nugalėjau savo smalsumą. O kam? 
2020-12-01 22:17
Damastas

E i l i š k u m a s

Kiek esu skaitęs iš tiesų pripažintas eiles, nejučia prieinu išvadą, kad gera poezija geba suprantama kalba papasokoti apie Nepaprastą. Kitaip sakant, paprastais žodžiais kalba apie sudėtingus dalykus, ir jokiu būdu ne atvirkščiai. Tokia poezija vienu metu paliečia ir širdį, ir protą, jai svetima pamaivystė, bet koks įmantravimas ar tuščias žongliravimas žodžiais.
2020-10-03 14:38
Damastas

Back to 90's

Važiuojant iš miesto mano playlist'e griaudėjo senoji Metallica, primindama kažin kokius laikus, tarsi keistą sapną...
Pasukęs į žvyrkelį, išvydau būrelį vaikų, parbėgančių nuo statybvietės netoliese. Jie nešėsi pagaikščius, putplasčio gabalus ir polietileno skiautes. Vat čia tai geras, vat čia tai geras, nei vienoje rankutėje nebuvo jokio telefono.
2020-08-12 15:15
Damastas

Pasivogiau

порой мой кот меня за дерево считает
порой как кажется мне - просто за матрац
он смотрит на меня как на пустое место
в другой раз глаз не сводит битый час...
2020-07-19 10:09
Damastas

Atverimas

Šiąnakt sapnavau, kad chatinau su D..dievu ir jis netyčia atvėrė man visų jūsų bylas su vardais pavardėmis adresais ir fotkėmis iš feisbuko. Prisijuokiau, patikėkit, net balsu ir pro miegus, bet saugojusi dar nepabusti ir kad dievas nesusektų anksčiau laiko.
Keista, tik čikurakas maloniai nustebino – panašus į patrulį Milisandrą tam sapne buvo.

2019-12-12 22:54
Damastas

Apie tai, kaip Mikė atėjo į svečius ir paskui niekaip negalėjo ištrūkti

Jeigu ateinate į svečius nešinas plyta perrišta kaspinu, būkite pasiruošęs, kad šitas patiekalas ir bus papjaustytas jums ant stalo.
2019-07-31 22:06
Damastas

Pokštai

Vidurnaktis. Ištuštintas jau ne vienas butelis konjako. Oskaras Šindleris dikutuoja su koncentracijos stovyklos viršininku Amonu Giotu. Verslo žmogus mėgina įtikinti esesininką, jog tikroji jėga slypi ne despotiškame žiaurume, o galioje suteikti malonę.

– Jūs baisus žmogus, Oskarai, – nusijuokia karininkas. – Jūs suteikiat jiems viltį.



Kitą rytą, valydamas vonios kambarį, pralieja pamazgas patarnaujantis žydų berniukas. Plyksteli pagiringos viršininko akys. Bet tuojau prigęsta.

– Eik, – pasako jis. – Aš tave paleidžiu.

Nublyškęs vaikas, paknopstomis išsmunka pro duris, o likęs vienas, Amonas Giotas atsistoja priešais veidrodį ir mosteli ranka:

– Aš tave paleidžiu, – ištaria oriai ir pakartoja dar kelis sykius.

Staiga veidas persimaino. Jis įdėmiai nužvelgia iškeltos rankos pirštus. Kažkas jam nepatinka išpuoselėtoje plaštakoje. Dantimis atgnybęs nago odelę, apžiūri ir vėl. Tačiau žvilgsnis dar labiau apsiniaukia…

Pro atviras balkono duris plaikstosi užuolaidos. Nuo kalvos, ant kurios stūkso ištaiginga vila, matyti koncentracijos stovyklos panorama.

Amonas Giotas nusikabina šautuvą nuo sienos. Užtaiso. Tuomet išeina į balkoną, priglaudžia buožę prie peties ir stebi teritoriją per optinio taikiklio vamzdį. Galų gale atranda berniūkštį skubantį į savo baraką. Kurį laiką seka mažą linguojantį siluetą gerokai per dideliu kalinio švarku. Tada pykšteli ir pakloja vaiką ant žemės.

Stovykloje kyla sumaištis. Siaubo iškreipti dirbančiųjų veidai atsigręžia į kalvą. Jie negali bėgti. Jie neturi kur bėgti. Iš aukštybių pykštelį dar kartą. Parkrinta tranšėją kasanti darbininkė…

Demonas pasirąžo balkone, nusižiovauja, liūdnai nužvelgdamas bundančią dieną. Paskui jis žengia į kambarį, pertraukia šautuvo spyną ir, nutaikęs vamzdį, spragteli tuščia apkaba. Iš kambario gilumos beveik sykiu atskrieja klyksmas ir paleista pagalvė.

– Amonai, kad tave kur! - užrinka pataluose įsikuitusi mergšė. – Na tavo ir pokštai!


1 2
[iš viso: 14]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą