ar

virš mūsų lovos svyra liepa
virš tavo baimės dūzgia bitės
po mano kojom smilgos stiebias
ant tavo delno nematytas
dangaus melsvumo švyti žiedas -
visi namai žolės prižėlę
per stogą priešpilnis nurieda
ir tekšteli į liūdną sielą
užuolaidos nuo vėjo virpa
tamsa susigeria į plaukus
kurių jau šimtmečius nekirpom
kurie tuos šimtmečius praaugo
ar mudu laikui nepavaldūs
ar gimę per anksti ar mirę
vardai nublukę - tylios maldos
virš mūsų lovos liepa svyra.