Apie šūdus ir užpakalius (Atsiprašau)

Vienitelė tiesa ir problemos sprendimas yra tas - patys rašot tokią poeziją, kokios norit iš tų moteriškių,  ir neinat su jomis į jokius kvailus bazarus.
Komentuojat taip, kaip priklauso komentuoti. Rašot tokią kritiką, kokios patys sau norėtumėt gauti.
Ar čia daug?  - rašyti gerą kūrybą, gerą kritiką ir sugebėti išlaikyti užčiauptą srėbtuvę dėl pašalinių, su kūryba visiškai nesusijusių dalykų? O tokie nesusiję dalyku yra šimtatūkstantiniai jūsų komentarai po tų moteriškių kūriniais, begaliniai aiškinimai ir aiškinimasi, ko pasekoje - visiškai toks pat lygis, kokį kritikuojate.
Jei komentaras geras, tai yra - normali, normine lietuvių kalba išreikšta kūrinio kritika, o ne nuėjimas į kažkokius tai šūdinus asmeniškumus, pagal dar šūdinesnius jūsų pačių pagalvojimus bei išvedžiojimus apie autorių ir jo asmeninį gyvenimą, tai tam komentarui nereikalingas joks daugiatūkstantinis paaiškinimas, pasiaiškinimas,  ir visiškas nuplaukimas iki tokio lygio, kai nebelieka jokios kritikos nė padujų, o tik begalinis landžiojimas po tų bobų sijonais ir savo kelnių atsisegiojimai, bei užpakalio ir to, ką tik ten dar turite, rodymas.
Esat vienodi, vienodi visame kame ir į jus jau šlykštu žiūrėti.
O kiek tik tereikia...nulinių pastangų, pagrinde - tik užčiauptos srėbtuvės ir noro...kūrybos, bei kūrybinio noro, o ne noro (kartais net pačių nesuvokiamo) tik patenkinti savo ego, iškelti jo pranašumą, pažeminti kitą, panaudoti visą,...atsiprašau, bet tik šūdiną arsenalą, nes kiek suprantu, kitokio jūs ir neturit ane?
Nes jei turėtumėt, tai argi taip lengvai ristumėtės iki tokio lygio? Argi sunku ištylėti, kai boba atlėkusi jums užpakalį rodo? O gal jūs kaip tik to ir laukiate? Nes kaip gi užpakalis dar gali būti susijęs su kūryba? Mano akimis matosi, kad niekuo jis nėra susijęs, bet jums matyt reikia ne tos kūrybos, ne tos kritikos, o būtent to užpakalio, nes kaip priekvaišiai, kaip paskutinės bobos vejatės tą užpakalį į kitus namus, į kito dienoraštį, dešimt kartų po to pačiu kūriniu ir...ir ten jau pradedat rodyti savąjį.
Tai po velnių,  - jums reikia kūrybos, kūrybinės svetainės, ar nuogų užpakalių?
Baikit tas razborkes. Čia nereikia jokių naujų sėklų ar senų medžių išpjovimų. Sėklos pačios atskris, kai pamatys, kad čia dar yra žmonių, kurie rašo gerą kūrybą ir geba duoti gerą patarimą, kritiką, kurią galima imti ir tiesiog naudoti, o pirma nereikia jos „nuskalbti“, kad rankų neišsišūdintum.
Tos vaitonės nieko nevertos. Jei tik neturi tam pagrindo. Todėl neduokit jo ir jos baigsis „viena boba kitai sakė“ lygmeny, pas jus niekas nebelėks, atpras, jei tik sugebėsit patys pagaliau nusikratyti to  visiško „subobėjimo“. - Nieko iš jūsų naudos - nei kūrybos, nei kritikos, o tik vaitonės anos pusės atžvilgiu. Ar manot, kad čia dar nepakankamai vaitonių? Manot, kad tuo dar galit prisidėti? Ar, po velnių, tik tuo ir tegalit prisidėti???
Baikit razborkes ir pradėkit dirbt, o tai jau užnešat į visapusiškus neįgalistus - nei srėbtuvė neužsičiaupia, nei kūryba nepasirašo, nei komentaras be bobos sijono neišsistena.
Viskas - paskaita baigta.
P. S.: O tikėtis, kad kažkas pasikeis, kai viena karta išmirs - naivu ir beviltiška, nes tada jūs jau būsit ta karta, tokie pat marazmatikai, kokie jau ir dabar esat ir lygiai taip pat graušit naujai atėjusius, jaunimą, nes jau dabar iš jūsų jokios naudos apart to bambaliojimo. Tik tiek, kad tos bobelkos, šiukštu, kaip velnias kryžiaus vengia tų keiksmažodžių ir nori tik gražiakalbio lia lia lia, o jūs kas antrame žodyje norit po b...p...ir t.t., o daugiau jokio skirtumo praktiškai - ta pati pliurpalynė, tik su skirtingais prieskoniais.