ANTROJI DIENA MUSTEIKOJE

Kovas 2010
  teka 06:12
leidžiasi 18:39
ilgumas 12.27

  Priešpilnis (pilnėja)
10 mėnulio diena

        Šiandien 1°C / 7°C, debesuota
        Rytoj -1°C / 10°C, mažai debesuota

        25
        KETVIRTADIENIS
      Normantas Normantė

Blovieščiai, Gandro šventė
Apsireiškimas Šv. Mergelei Marijai

Gardi duona burną gadina
************************

Tą mintį, esą, reikia  ar net  būtina dažniau pasigirti, kaip ir ne vieną kitą , žinoma, rimtu veidu mestelėjau pajuokaudamas, bet man smagu, kad ji veikia. Tai kodėl man vėl nepasigirti, kad atlikau protiną darbelį, vakar dienos dienoraštyje patalpinęs dalį Karilės straipsnio „Penkios dienos Paulinos erdvėje“?
Perskaičiusi tą atkarpėlę Dalija Kiliesienė parašė:
“ Nors skaičiau Karilės straipsnį jos namučiuose, vėl ir vėl skaitysiu ir Prano dienorašty - gero niekada ne gana. Ačiū.“
Bet ne tai svarbu ir ne dėl to giriuosi,  o todėl, kad mano darbelis paskatino ją, Daliją, parašyti žiupsnelį atsiminimų apie T. Ivanauską. Pradėjo jį taip:

[i]“Pranas (Žalioj Žolėj - jis Pelėda) savo dienoraštyje Rašyk. lt cituoja Karilės straipsnį apie Musteiką. Jame paminėtas Tadas Ivanauskas. Ir nuplaukia mano mintys į jaunas dienas, į atsiminimus, bandau atkapstyti iš užmaršties jaunų dienų įspūdžius“...
Atkapstė. Šiek tiek. Žiupsnelį.  Bet jo čia nėra ir manau, kad nebus. Bent greitu laiku. Tačiau jos pasakojimą apie Tadą Ivanauską galima perskaityti "Ž. Žolėje" ir manau, kad  Aurimas tai jau padarė, apgailestaudamas, deja, kad ten jis negali parašyti pažymio. Man gi  jos  „Žmogus“ (taip pavadinta D. Kiliesienės  45- oji atsiminimų dalis) pasirodė gražus ir mielas.  Ir labai smagu čia įsidėti Karinės įspūdžius iš jos antros dienos viešnagės Musteikoje. Tai man krašto, vienos Kabelių parapijos kaimas, su panašiais žmonių gyvenimais, pažįstamais ir giminėmis. 

      Antroji diena

Rytas Paulinos kieme. Tvorų statinių keteromis žiburiuoja voratinklių ažūras. Tyla. Girgždinu svirtį, semiu kibirą šulinio vandens. Prie vartelių ateina Paulinos Bėris, iškiša galvą ir ramiai stebi mano rytines maudynes. Geriame su Paulina kavą. Nerimauja, ar nieko bloga nepadarė Kabelių kunigui vakar jai beišeinant pas jį užsukęs įtartinas svečias.

Ateinu į stovyklą. Kvepia karnomis, švendrėmis, karklais ir dar kažkuo nenusakomu. Romas visus vedasi  pušų šaknų rinkti. Norėčiau eiti kartu, bet kas iš to – vis tiek nieko nesugebėsiu nusipinti. Prie laužo penkios pintinės su grybais. Tai anksti kėlusių laimikis. Pustuštės. Tik Romo pintinėj baravykai, kitų – lepiaškos ir ūmėdės. Pasiimu pintines ir einu tvarkyti grybų – tegu kiti pina, aš vis tiek nieko nemoku. Parko moterys atsiveža didžiulį puodą grybų sriubai virti. Perduodu „ūkį“ ir išeinu  su fotoaparatu į viržių erčią. Kai grįžtu, stovykloje būriuojasi Margionių etnografinio ansamblio moterys. Viena iš jų labai panaši į a. a. mano Mamą. Norisi apsiverkti. Jos dainuoja dzūkų dainas. Gaila, neatsivežiau diktofono. Valgome grybų sriubą. Romas groja armonika. Jaunimas šoka.

Vakare Paulina atveria spintą ir rodo pačios austas lovatieses, rankšluosčius, staltieses, tautinius drabužius, gintaro karolius, kuriais pasipuošia, kai koncertuoja. Audinys tautiniam kostiumui vertas eksponuoti pasaulinėj rankų darbo parodoj: subtili spalvų dermė, rūpestingiausiai medinėmis staklėmis „sumušta“ audinio faktūra. Austi staklėmis moka ir Paulinos dukra, gyvenanti Druskininkuose,  ir abi anūkės. Paulinai neramu, kad viena anūkė nuo rugsėjo pirmosios išvažiuoja mokytis į Daniją.

***  Taigi ir vėl kaip vakar, jausdamas gimtųjų kraštų skonį su čiobrelių ir grybų kvapais, sakau – GERO PO TRUPUTĮ. Beje, grybų sezonas jau lyg ir prasideda. Neprisimenu, kad kas šiuose kraštuose džiaugtųsi bobausiais (smarškės)  ar briedžiukais, bet tai pirmieji, jau balandžio mėnesį išaugantys grybai ir man smagu, kad nereikia informacijos, kaip jie atrodo.

Na, o apie ką dar ? Ar jau  viskas?
Deja, atrodo, kad ir pasigirti neturiu kuo. Negi net taip, a? Regis, jau beliko tik sienas paramstyti. 
Aha, ten, „Žaloje Žolėje“, sumuojami tarmiškai parašytų kūrinėlių  rezultatai. Ir tik dabar šmėstelėjo galvoje, kad tuose  konkursuose būtinai turėtų dalyvauti ir Pelekiškių Širšė. Atrodo,  jau buvo laiko, kad jai pasiūlyčiau tokį užsiėmimą, bet... Bet tik neseniai, deja, parašiau jai:

Labas
Ką tik bėgte iš "Žaliosios Žolės" čia atdūsavau. Sarmata, kad  neparaginau šituos Tavo kūrinius (išspausdintus ‚Rašyk“ svetainėje“ - pranas) nunešti į Žaliąją.  Ten daug mūsų tokių, kurie ir ten, ir čia. Svetainių charakteriai skirtingi, bet svarbiausia, kad dzūkų tarmė, būnama ir TEN, turės didesnę publiką. O tai mums jau turėtų rūpėti daugiau. Taigi, paklausyk manęs, cakava zdrajca. Jie, tavo kūrinėliai, ten sutiks nemenką palankumą. Tarmėms ten skiriamas nemenkas  dėmesys. Net ir su konkursais.
Taigi, sėkmės.
Ten surasi daug pažįstamų...
O gal  jau ten  esi, tik aš  neapmatau visų?[/i]

Žvilgt į kalendorių. Ogi Gandinės. Taigi ir  kielė kartu su juo.

Aš kielė,
Mano kojos kaip piesto
Aš tą sniegą  sulesiu
Ir ledus išspardysiu.