aasa

Esti vakaras, žiema atėjo.

Buvo toks laikas (kažkada, gal net tada Barcelonoje),
kai negijo žaizda ant rankos, kuria gydydavau balkonus.
Buvo toks laikas, kai nesiraukiau, net visišką tamsą gerdamas.
Ir tai kažką žaidžia, kai mąstai apie žiaurumą. Bet tai ne apie tai.
Ir ne apie tai, kad vis dar pasakoju savo įsivaizduojamai žmonai,
apie įsivaizduojamus vaikus, kuriuos pamatyti progos nebus.
Šita mintis mirė kažada gal žiemą, porą metų atgal. Svarbus klausimas - kas mirė tą naktį kartu.

Buvo toks laikas daug kalbėjausi su savim, o dabar veikiau klausau it pats būčiau ta žmona, norinti sužinoti, kokia tiesa teks patikėti. Bet čia irgi ne apie tai.

Svarbu yra tai kad yra dvi baimės - kad nukiprs plaukus ir kad nusipjausiu liežuvį. Tad po pastarųjų dienų liko bijoti tik vieno.

Kitas dalykas yra tai, kad buvo toks laikas, kai demonizavau savo angelą, o po to jį plovėm lietuje. Jis tapo šviesa, jis išsisklaidė, bet jis nemirė. Akį jam išlupome ir iš anos gimė Sūnus. Ilgai galvojau, jog Sūnus gyvas mano prištų galiukuose ir šiaip viskas tvarkoje. Tačiau kai atsekė mane silpnumas, iškviečiau tėvą vėl man padėti išspręsti gyvenimo, o jis paprašė, jog duočiau ramybę. Čia yra svarbus momentas, jog Sūnus išėjo į dykumą, o tėvas grįžo pas mane nelabas. O gal tik aš nebuvau tam pasiruošęs. Jis juokiasi, kol juoduoja mano liežuvis, kol griūva gyvenimas aplink, kol užrakinu duris, tam kad ramiau įsižiūrėčiau į tą vietą, kur kadaisia buvo akis. Žinot Victor Brauner - Portrait with a Plucked Eye, ar ne? mhm.

Tai va, kažkur čia jau pamečiau mintį.
Ko gero svarbu tai, jog žiedas užsidarys kiek greičiau negu už trijų savaičių. Ir jeigu tada nebus sutvarkyti likimai - viskas prasidės iš naujo. Tai it reinkarnacija ir sukimasis ratais.

Tai ko išties Jums atėjau čia papasakoti, jog mane lanko naujos vizijos.
Kartais matau Medžiotoją, kuriam reikia Liežuvio. Aš nežinau ką tai reiškia. Tik nujaučiu, jog reikia saugoti savo anglelą sargą nuo savęs.

Kai sėdžiu viduryje kambario, ant kelių susidėjęs rankas, negaliu pasakyti - ar tai ką išgyvenu yra šviesu ar tamsu? Bet nežinau ar yra didelis skirtumas, nes tai galima keisti, tačiau prieš tai reikia pažinti. Kaip sako, suvokti jų įpročius.

Šiandien nenustoja mušti šaltas prakaitas, nesvarbu ką daryčiau.
Panašu, kad tai gali reikšti tik vieną: veriasi vartai, laukia varpas.
Šiuo klausimu ieškau tik vieno. Namų. Kur pasidėtų mano balsai, palikę mane. Nes vartai, nes vartai yra svarbus dalykas, varpas svarbus dalykas. Kartą mačiau akis žmogaus iš taip arti, jog atrodė betarpiškas vakuumas mūsų žvilgsnyje. Negeri dalykai vyko tame žvilgnyje, tikrai tikrai, bet labai labai stiprūs. Aš nežinau, ar kada jums teko sutikti antžmogį. Jie pavojingi nusilpusioms sieloms. Todėl, sakyčiau atsargiai su tom akimis. Ir atsargiai su paslaptimis, jos irgi pavojingos it nešuliai brendant gyvenimo upe.

Galiausia ateina metas pasakyti kažką konkretaus:


***

Kartą Medžiotojas užspendė Liežuvį kampe.
Akis užrišo, rankas supančiojo. ..
***tiek to
230212032020