^^^

KITĄ,
niekada,
niekada kita, bet niekada
ir ta pati diena..

Tik tai pažaisti,
įsivaizduot, ką pasakytų,
jeigu sapne, susitikus prie fontano,
takelio vardo, paklaustumei šazamo.

Nes viskas vardan meno
kurio ant popieriaus
praktiškai nebuvo

tiktai tai ką mato akys
tas ir tikra


Trumpam turiu pabėgt,
man reikia parūkyti,
čia juk vistiek nėra net nieko
išties,
budžiu čia prie ekrano vienas.

021005282026

Savo sapnų netapau.
Nebent kokius skolintus,
šiek tiek padėvėtus.

Dažniaus jiems trūksta spalvų,
todėl anuos nudažyt mėgstu
dūmais ir pelenais,

šiek tiek saldžiai,
kartais liūdnai,
ir...

Savo sapnų nesapnuoju,
nebent kas nusprendžia
įsibraut į mano mintis
ir ten ko nors prisodint.

Po to jau sapnuoju grėblius ir
kauptukus, pesticidus ir piktžoles,
geltonus debesis,

ir kaip neskubiai teka mėnuo
per violetu užlietą miesto dangų.

Pasitikau jį vakar,
ir dar kelis kart savaitę aną,
gal jau ir nebesapnuosiu,
nebent vėl pasikvies balsas.

Tas balsas ne mano,
nors jam, manoj galvoje
išskirta kamarėlė su pataisyta
išskleidžiama sofa,
jei naktį grįžtų nevienas.

jei.. O jei, grįžtų,
tai keltume tostus,
ir šoktume iki ryto.

toliau ta pati diena,
ta pati vieta,
ta pati rutina,
tie patys klausimai.
tos pacios klaidos,
tie patys zmones

tie patys dalykai.
ir ka as cia veikiu.
Taip pat kaip visada
kažkur kažką,
su net nežinau kuo.

ten kur dar
niekad nebuvau ir
gal net niekad ir
nebūsiu.

tiesiog tokiu būdu teka laikas
teka savaitės, dienos
ir pietu pertraukos,
kurios tiesą sakant teka
šiek tiek gal ir per greit.

aš norėjau ten
iš kur atėjau.
norėjau ten
kur dar laukia būti

ir pagaliau, kad baigtųsi.

Kambario vidury prieš save pasistatė antrą taburetę.
/Kažkur matyta./ Šalia prisėdęs iš kišenės į rankas paėmė perlenktą lapelį ir ėmė burbėti receptą:
.        "
Keturi šotai ant dviejų kavos
pusė vandens stiklinės
ginti nuo riebaus ir cukraus
dvi valandas su muzika džiovinti
.        "

atsimerkė akis.
Viena didelė raudona akis
tarp mūsų esančiam popieriaus lape
vedžioja liniją kuri nutrūkusi
dūko it viesulas dykūmoje paklydęs. 
*

Tą diena išmokau klausytis.
Šaltomis rankomis, akimis,
lūpom ir kvapu klausytis.

Jei būčiau paprašęs,
Jis būtų palikęs
man atviruką

iš kitos pusės

Vakaras. Sėdėjau kasoje,
tai buvo neįtikėtinai nuobodi diena,
kuri, ačiū Dievui, ėjo į pabaigą.

Ši diena buvo tokia tiesiog be prasmė,
be iššūkių, be rimtų darbų ar kažko
kas galėtų ilgiau įstrigti į atimintį.

Vakare vėl tau pasakosiu niekus,
apie tai kaip kas ką pasakė,
kaip juokės vaikai ir kaip
profilaktiškai nepakenkia tokios dienos.

Jei atvirai - man nė kiek tai nerūpėjo,
nes mano gyvenimas vyko visai visai
kitur... ptsss...

Virtualioje realybėje nuskendo mano jaunystė.
Kitoje pusėje palikau sveiką protą,
ten susiradau naujų draugų.

Demonai...
Jie laukė prieš akis ištiesę savo puodelius,
bet aš nebepajėgiau daugiau jų papildyti.
paskutinį lašą išmaukęs, prieš pat ateinąs pas jus čia
aš nuleidau rankas, nes aš gėriau kavą, o jie lakė mane
Demonai..
Jiems vis negana, stovėjo susirikiavę ir įdėmiai stebėjo mane.
Aš čia nusprendžiau atverti portalą - tarp manęs - kitos pusės -
ir mūsų, tam, kad iš trečio asmens įvertint situaciją.

Tos dienos... Jos pasiima savo.. Kol bandom kovot arba paklust..

Demonai mano...
Jie gyveno pašonėj. Tam mūsų svetainėje trys kėdės tuščios..
ir man siaubingai skauda širdį.
Ant tuščio it į kiaurą
Vidus mano rėkė,
Tartum pavojaus signalą šaukia

Susiduria planetos. It Triero Melancholijoje
akistatoj randasi pasauliai du
bet vienas te-gali likti po konflikto

ištiesę rankoj laiko akį
Mano sūnau ar dykumoj ne dyku?
Ranka per šviesos sieną
Prakaitas išmuša liežuvį
ir virpa vaizdas nuo spaudimo.

Angelai. Sparnai. Sparnai. Plunksnos
Audiniai dausų. Šviesą sek. Auksinės giesmės
Glass'o teo-transas. Ir strobai. Blicas.

Man jo labai graži akis,
ant rankų padirbėjęs laikas
Jis čia tam, kad garsiai paklausčiau dviejų dalykų:

-Ką tu aukoji?
-Iš ko tu semi?

Mano svetainėj ore plyšojo skylė,
pro kurią į mane žvelgė pažįstamas veidas
tarp mūsų rodės tam tikra sinchronija 

-Tavęs nėra. abipusis ir nusibrauk pirmą.
-Amžinieji dalykai? -Medis yra amžinas.

Šiandien aš aiškiai matau abipusį žemėlapį,
Tu popieriaus lapą, perlenk ir sujunk kiaurai siūlu.
Kita pusė. Tiltas.

-Tu moki keliauti vien protu, ir žinai, kur reikia atsirast,
tam, kad galėtum pradėti kelią. Kai pasieksi kitą tašką,
Ten kelionė iš naujo tęsis.

bet man jau metas.

224711262025

Kita pus buvo tiršta, tartum eitumei kisielium
ne - Kita pus buvo gera, šviesu ir karšta.
Nieko Kita pus nebuvo, o gal ten praktiškai viskas

Iš kita pus ataidi balsas,
kviečianti pakelti tostą kavos,
už tuos kurie jau pamiršti,
ir už tuos apie, kuriuos niekas
nesivargins dar prisiminti!

Už tuos laikus, kur gerai,
ir liko savo vietoj,
už tai kas liko ir tai niekad
nebuvo verta vytis

Būkit mieli,
ir

Respawne jau buvo ramu.
bet visas miškas iki čia buvo tikras.
Tikras miškas, su visa paskutine šviesa.
mano draugas žudo naktines plaštakes.

Senos raganos žvelgė kiaurai
ir pasakojo apie tai ko dar niekas nematė
gal net pati nepamatys

nakties danguj plyšojo kiaurymė
ir už debesų klestėjo tai
ko niekada paliesti neteks

Vilniuje buvo karšta,
šuniškai, prasilenkiant
oranžinę jūrą spritzų

Paveikslas kuris liko