*171605032026

Savo sapnų netapau.
Nebent kokius skolintus,
šiek tiek padėvėtus.

Dažniaus jiems trūksta spalvų,
todėl anuos nudažyt mėgstu
dūmais ir pelenais,

šiek tiek saldžiai,
kartais liūdnai,
ir...

Savo sapnų nesapnuoju,
nebent kas nusprendžia
įsibraut į mano mintis
ir ten ko nors prisodint.

Po to jau sapnuoju grėblius ir
kauptukus, pesticidus ir piktžoles,
geltonus debesis,

ir kaip neskubiai teka mėnuo
per violetu užlietą miesto dangų.

Pasitikau jį vakar,
ir dar kelis kart savaitę aną,
gal jau ir nebesapnuosiu,
nebent vėl pasikvies balsas.

Tas balsas ne mano,
nors jam, manoj galvoje
išskirta kamarėlė su pataisyta
išskleidžiama sofa,
jei naktį grįžtų nevienas.

jei.. O jei, grįžtų,
tai keltume tostus,
ir šoktume iki ryto.