Ak Heraklito upėj
esu tik mažas lašas
ir verpete įsukus
mane ta upė nešas

tačiau galiu sau guostis
kad nuneštas link jūros
liks amžinybės uoste
atomas vos įžiūrimas

kol tos vilties nestinga
galiu nerūpestingai
nepaisyt valandų

visi mes čia mirtingi
ir tai akivaizdu
kaip dukart du