nuvytęs žiedas paparčio trūnyja
ledukai žinių vis primena apie šaltį
ak, juk vidurvasaris ir ne mūsų kaltės
kad kartais griaustinis ir įkyriai taip lyja
o mėnuo delčios toks nesvietiškai baltas ...baltas

Ak koks karštas vanduo karštas
Minčių norėjimų laukimo vilties
Pasaulį užčiuopt gyvenimą paliest
Bet kur beeitum jau laukia karstas
Na gal persikų aromato - vilies

Gal kada pasibelsiu į tylą
Lygiai tris kartus, taip - tris
Vėl dulkės nuo rėmo nukris
Netikėk kad būčiau prabilęs
Tai tik reiškia - jau naktis

Pereiti skersai pasaulį ir erdvę
sukurtus Niekieno ir Niekam
net jei tavasis vardas ir patirtis turi reikšmės
net jei Dievo vardas nesudega kartu su tošimi
jų niekada neskaitys
atsibudęs ryte pastebi
kad tavo pėdsakus jau užklojo nukritę lapai
ir kad tu vėl pamiršai
ką tik regėtą sapną

(vertė G.Pulokas)

toks sapnas toks sapnas tarsi
begalinis saulėgražų laukas
saulės ryškiam geltonume esi
ir vėjas kedena vos plaukus

bet viskas kažkaip lyg netikra
dūmai miglos ir žliunganti žemė
sapnas visada truputį "in vitro"
pasąmonės vizijų semiamas

štai viskas rausvėja ir balsta
saulėgražos virsta musmirėm
ir kužda išmintingas balsas
pasaulis jau numirė numirė

sakyk viską
tyliai
neatverdama lūpų
apie tai
kaip lyja lietus
kaip sprogsta burbulai balose
papasakok
be garso, be mimikos
kaip ateina naktis
ir dunda griaustinis
toli toli
ir čia
už sienų laiko
pašnibždėk atsargiai
apie tai
ko nebuvo
nebus
yra

ryte džiugina
drėgna vėsa
po "grybų lietaus"
garuoja balutės asfalte
tik kažkaip nelabai miela
aptraukti dulksna langai
automobilio
kai tokia miela kylanti saulė
ramios tuščios gatvės
lyg filosofiniame filme
o saulė visgi akina
tad nelabai ji
kiemuose klykauja ankstyvi paukščiai
atskridę vogti kačių "lesalo"
(katės dar miega)
vasaros rytas
panašėjantis jau į rudenį
gal tik man
nors nelabai
nes manęs jau nėra metų laikuose
nebent lašelis viskio
vakarykščiame butelyje
nepasiektame saulės

Bus lietaus
Na tebūnie
Nuplaus prakaitą
Beprasmį
Bus kruša?
Ir ką padarysi
Išgyvensi
Bus audra
Ak, net smagu
Net ne dėl to kad
Kažkas nukentės
Bet juk kažkas vyksta
Va kur esmė
Arba ne
Arba ne
Arba ne

Ak Heraklito upėj
esu tik mažas lašas
ir verpete įsukus
mane ta upė nešas

tačiau galiu sau guostis
kad nuneštas link jūros
liks amžinybės uoste
atomas vos įžiūrimas

kol tos vilties nestinga
galiu nerūpestingai
nepaisyt valandų

visi mes čia mirtingi
ir tai akivaizdu
kaip dukart du

Liftas aukštyn slenkas
Kol neužstrigs
Tylenis toks menkas
Kol nesuriks

Šaipos pajacas
Kai liežuvis aštrus
Ir verslininkas asas
Skaičiuodamas pelnus

Verda katilas
Kol pakanka ugnies
Dirba skyliamušis
Kol nesugedęs išties

Žudo žudikas
Kol nesugaus
Fleitistas pučia
Kol lūpos suskaus

Neria naras
Tegu tik šalia vanduo
Tabako dūmas geras
Jei tik ne bėdoj

Šoklys šoklus
Juk kojoms laisvė
Ak – koks aš skardus
Dainuojančio laimė

Vaikšto kekšė
Kol dar tinkama
Ir nuo kalno laša
Tegul ne „mana“

Šamanas skelbia
Kol įgalus
Svajotojo laimė
Nors taip ir nebus

Nekentėlis urzgia
Kol nenusibos
Kaip audimo dūzgės
Nesustos nesustos

Vagia vagis
Vis dar nepagautas
Ir nesuklys
Kol nepradės mausti

Ir užteks anglies
Kūrikui mest į pečių
Susierzinęs juk nepalies
Kažko to pačio

Mėgaujasi gurmanas
Dar skonio nesupratęs
O ką nuspręs anas
Tam laiko radęs

Atvyksta kasdieninis
Lankytojas tavernos
Gerbėjų mintys
Ar jis to vertas

Vertėjas vokiškai
Kažką pasako
Nejaugi tai
Ką reiškia slaviškai

Leidėjas leidžia
Nes reikia taip
Kol paklys raidės
Arba kitaip

Valdovas valdo
Kol pasako – ne
Ir niekas nekaltas
Tai tik žinia

Iššaukštintas aukština
Kol nebloškia žemyn
Kol gyva tai
Kas neskęsta mirtyn

Teisėjas tvarkosi
Ten klausimai byla
Poeto atsakas
Kol ne tyla