Naktinės Kaimo Japio
klejonės


Manau, gyvendamas kaime,
jūs padarėte labai ryškią pažangą.
Ar bent jau šiokią tokią.
Apmąstote darbus, kurių
Dar nenudirbote ir net
nesuvokiate.

Per pokalbį su savimi
pelė pragraužė obuolį
toje pačioje vietoje,
nuo kurios ir pradėjo. 

Pradėkite ir jūs spragas
kamšyti.

Minus šešiolika brovėsi
per duris ir per langus.
Per peroną nuėjo Ona,
Nors traukinių jūs ir
nereklamuojate.

Ėmėte rašyti beveik katrenais,
Beveik centurijomis. 
Nors netikite astrologija
Jūsų prologai lyg Nostradamo

Iš savo darbo kambario
Išėjusio pabraidyt po laiko upę. 
O epilogai  apgalvoti kruopščiai
Bet atsainūs tarsi vėjo
Supustytos kopos.

Jūs bijote pats savęs
Jokiu būdu nerašykite palinkėjimų
Ir pranašysčių, jūsų nesupranta
Niekas. Preskripcijos,

Receptai kaip gyventi ir predikcijos
Yra ne kas kita, kaip kvailystės.

Grįžkime prie vėjo.
Jis perpus perplėšė šiltnamį,
Sakykime tiesiai, oras
Netinkamas auginti pomidorams.
Galbūt labiau, nesantiems
Vaiduokliams.

Manote, kad už tvarto
Galėtų augt kanapės.
Bulvės arba tulpės.
Kadangi dar nežinote

Nesate pranašas, greičiausiai
Neatradote savęs ir vietos.
Savyje nugalėkite
Miegapelės mieguistumą
Besirimuojantį su mangustais.

Bėkite iš čia, sakau jums bėkite.
Bet jeigu pasiliktumėt

Tada kentėkite
Kūrybines kančias.
Kariaukite su pelėmis,
Kurmiais. Toliau

Ieškokite savęs. Kol
Nepažįstama dama nepertrauks
Ieškojimų jūsų.
Nes amžino nėra nieko.

Tik ieškojimai
Ir gal dar pėdsakai sniege
Po kojomis. Kol dar žiema
Šalta

Primena ne tiek apie save, 
Kiek  apie nesuderinamumą 
Planetos šios ir kosmoso.