Neskaitau tavęs, ateis vėl lapkritys,
Mintyse matysis paukštelių šokis,
Tik akys giesmininkė tave atskrendančią numatys,
Ir sau sakysiu, nors skaudu — šypsokis.
Tu nusiklojai toks brandžiai išdidus,
Atmetęs mano ašaras link pat plaukų
Kaip auksinio šilko ašaras!
Žolė džiunglių katino ledus į patalus
Krūtys ilgėjos kito karto!
Prisėsk šalia, išperėk keletą mėnesių
kai jau viskas gerai ir neskauda aš geriu
Akimirkas, kai vakarai vakarus nuvijo,
į darželio pinavijas!
Vakaras atsiveja rudenį, aš tave genu
Bėgi ir degini mano jausmus stiprius
Dienoje norisi dar pabūti, akimirkas geriu
Kol mėnuo ant drugio sparnų
Dar šildo pinavijų krantus kaip gegutė!
Kas dieną šukomis tylėsiu nemariai
Tyloje tylos vasaros toliuose nuskintas
Juk dar prisimeni koks paliktas esu
Kaip tie drugeliai, kaip drugiai
Springstu alsavimu prie tavo rankos kinkų