pramiegojau tavo ausy maudynes pavirtus žuvim skraiduole nemokėjau kalbėt bet supratau pasaulio kalbą pasaulio kaip žvejo svarstančio ar išimti kabliuką
zirst taškytis priglaust delnus prie ledinės sienos kad čirkštų kad čirkščiau čirenčiau zylė perrišta dovanų raišteliu ant stalo ant voko spurdanti plakanti sparnu širdim bejėgišką buvimą raštuose lentose lentelėse tvistuose tvisteryje rankom į grindis kai gęsta šviesa ir suima pirštus
išbudinta musė eina gėlės stiebu gėlė užsimerkia nuo karščio pliūpsnio nuo lubų leidžiasi ugnies pabūgęs voras nežinantis kad inertiškai atliks savo darbą