Įveika Vattimo jau nebeturi tiesiog neigimo ar peržengimo prasmės, bet turi atsisveikinimo vyksmo, Vattimo žodžiais, to "pratiso sudie", tariamo metafizikai, prasmę. Tokioje perspektyvoje ontologijos paieškos tampa susietos su nihilizmu, traktuojamu jau pozityvia prasme suprantamu kaip paskutinis chance.'